Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektui, kuriuo numatoma patvirtinti naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtį. Už Seimo nutarimo projektą balsavo visi 55 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariais siūloma paskirti: Gintautą Akelaitį, Albiną Auksoriūtę, Albiną Drukteinį, Zigmantą Gudžinską, Vytautą Kardelį, Ritą Miliūnaitę, Liną Murinienę, Sigitą Narbutą, Jūratę Palionytę, Almą Ragauskaitę, Meilutę Ramonienę, Viliją Salienę, Ireną Smetonienę, Mindaugą Strockį, Bonifacą Stundžią, Daivą Vaišnienę, Rasuolę Vladarskienę.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke vietoj Irenos Smetonienės numatoma paskirti Daivą Vaišnienę, pirmininko pavaduotoja – Jūratę Palionytę.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas nustato, kad Kalbos komisiją sudaro 17 narių. Kalbos komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu. Siūlymus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui teikia universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos. Kalbos komisijos nariai skiriami 5 metams.
Pagal įstatymą Kalbos komisija: sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus; teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia Seimui išvadas dėl teisės aktų kalbos; teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą; nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus; vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius); rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas; rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, tvirtina lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustato tradicinių vietovardžių vartojimo Lietuvos Respublikoje tvarką; rūpinasi visuomenės kalbos kultūra – kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse (žiniasklaidoje), leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse; svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus ir kt.
Nesu matęs nė vieno nario nė vieno straipsnio, kuriame būtų ginami valstybinės kalbos dalykai.
Gal nauja pirmininkė imsis Ulvydo rūpestingumo kalbos puoselėjime. Manau – šiuo atveju svarbiausia išmanyti kas apskritai yra kalba, jos pačios išmanymas ir principingumas.
Man ta kalbos komisija panaši į kvėpavimo komisiją.