Spalio 27 d. Briuselyje Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų atstovai iškėlė būtinybę keisti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos skirstymo tvarką. Susitikime su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Kristofu Hansenu (Christophe Hansen) dalyvavę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai įteikė rezoliuciją, kurioje išdėstyti konkretūs reikalavimai.
Jaunieji ūkininkai siekia, kad Europos Sąjungos parama būtų teisingiau paskirstoma, o pradedantys ūkininkauti žmonės turėtų daugiau galimybių įsigyti žemės, gauti finansavimą ir perimti šeimos ūkius.
Jauniesiems ūkininkams sunku konkuruoti su stambiausiais
LJŪJS teigimu, įvairių Europos valstybių jaunieji ūkininkai susiduria su panašiomis kliūtimis: sunkiai prieinama žeme, finansavimo trūkumu ir paramos telkimusi stambiausių žemės ūkio bendrovių rankose.
Pradedantiems ūkininkauti arba šeimos ūkius perimantiems jauniems žmonėms sunku konkuruoti su didelį kapitalą ir žemės plotus sukaupusiais ūkio subjektais.
Sąjungos vertinimu, tokia padėtis kelia grėsmę šeimos ūkių tęstinumui. Dalis jų, neįstengdami konkuruoti su stambiaisiais žemvaldžiais, priversti nutraukti veiklą.
Apie jauniesiems ūkininkams kylančias žemės įsigijimo kliūtis Lietuvos atstovai jau anksčiau kalbėjo susitikimuose su Žemės ūkio ministerijos vadovybe.
Reikalauja bent dešimties metų paramos
Lietuvos atstovų eurokomisarui įteiktoje rezoliucijoje keliami keli svarbiausi reikalavimai.
Pirmiausia siūloma jauniesiems ūkininkams užtikrinti bent dešimties metų pajamų paramą, kuri leistų naujai besikuriantiems ūkiams planuoti veiklą ir prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
Taip pat reikalaujama veiksmingai riboti didžiausias žemės ūkio išmokas, vertinant ne tik atskirus paramos gavėjus, bet ir susijusių bendrovių kontrolės ryšius. Taip siekiama užkirsti kelią paramos telkimui vienose rankose.
Jaunieji ūkininkai ragina užtikrinti skaidresnį paramos paskirstymą, geresnes galimybes įsigyti ar išsinuomoti žemės ir ilgalaikį finansavimą.
Lietuvoje jau veikia jaunųjų ūkininkų įsikūrimo finansavimo priemonės, tačiau jų veiksmingumas ir paramos prieinamumas išlieka svarbiais klausimais. Anksčiau buvo siūloma ir ilginti lengvatinių paskolų grąžinimo terminą.
Atskiras rezoliucijos reikalavimas susijęs su Lietuvai skirtos 19,576 mln. eurų skubios paramos paskirstymu. Jaunųjų ūkininkų atstovai prašo įvertinti, ar šios lėšos paskirstytos pagrįstai.
Susitikime taip pat iškelti žemdirbių savivaldos, jų atstovavimo ir lobistinių interesų įtakos politiniams sprendimams klausimai.
Europos žemės ūkis sensta
Jaunųjų ūkininkų keliamos problemos susijusios su visai Europai būdingu reiškiniu – ūkininkų kartų kaita.
Europos Komisijos duomenimis, vidutinis ES ūkininko amžius siekia 57 metus, o jaunesni nei 40 metų ūkininkai sudaro vos 12 proc. visų ūkininkaujančiųjų.
2025 m. pristatytoje kartų kaitos žemės ūkyje strategijoje Europos Komisija užsibrėžė tikslą iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį – iki maždaug 24 proc.
Tačiau šiam tikslui pasiekti neužteks vien papildomų išmokų. Jauniems žmonėms būtinos realios galimybės įsigyti žemės, gauti paskolas ir užsitikrinti pakankamas pajamas iš ūkininkavimo.
Spalio 26 d., likus dienai iki jaunųjų ūkininkų susitikimo, ES Taryba patvirtino dalinę derybinę poziciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų.
Joje numatoma daugiau dėmesio skirti jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams, o valstybės narės turėtų parengti kartų kaitos strategijas. Tačiau būsimos paramos dydžiai ir didžiausių išmokų ribojimo taisyklės dar nėra galutinai sutarti.
Eurokomisaras žada paprastesnę politiką
Susitikimo dieną Europos Komisijoje kalbėdamas apie būsimos žemės ūkio politikos kryptį K. Hansenas pabrėžė būtinybę užtikrinti ūkininkų pajamų stabilumą ir pritraukti naująją kartą.
„Naujoji bendroji žemės ūkio politika turi stabilizuoti ūkininkų pajamas, pritraukti naująją ūkininkų kartą ir užtikrinti paprastesnę bei tikslingesnę politiką. Tai turi būti ateities politika“, – sakė eurokomisaras.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad vien politinių pažadų nepakanka. Norint išlaikyti gyvybingus Europos kaimus, būtini konkretūs sprendimai tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Nuo būsimosios žemės ūkio politikos priklausys ne tik jaunųjų ūkininkų galimybės kurti ir išlaikyti ūkius, bet ir šeimos ūkių tęstinumas bei Europos kaimo ateitis.
Parengta pagal Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pranešimą, papildyta Europos Komisijos ir ES Tarybos duomenimis.













