Rugsėjį elektros kaina biržoje Lietuvoje augo 35 proc. ir siekė 108,44 eurus už megavatvalandę. Žinovai prognozuoja, kad spalį, dėl rudens sezonui būdingų veiksnių, kaina gali šoktelėti dar ketvirtadaliu, apie 26 proc.
Rugsėjį elektros energijos kainoms Lietuvoje įtakos turėjo ir gamtiniai veiksniai, ir tarpvalstybinės elektros energijos perdavimo jungtys. Vasarai pasibaigus, pamažu mažėja saulėtų valandų skaičius šalyje, todėl saulės elektrinės sugeneruoja mažiau energijos. Nors vėjo energijos turėjome nemažai – dėl oro sąlygų turbinų darbas nebuvo pastovus, tolygus, todėl skirtingais intervalais kainų šuoliai biržoje buvo didesni.
Taip pat, Lietuva integruota į Šiaurės Europos elektros energijos rinką. Tai reiškia, kad brangesnė elektros energija kaimyninėse valstybėse reiškia brangesnę elektros energiją ir mums. Pavyzdžiui, Lenkijoje ta pati elektros megavatvalandė kainavo 40 eurų brangiau nei Lietuvoje.
Dėl „EstLink1” jungties, kuri elektros perdavimo kabeliu saisto Estiją ir Suomiją, remonto darbų mūsų regioną pasiekė mažiau pigios suomiškos elektros energijos. Tartu-Valmiera jungties remontas pigesnės elektros energijos srautus dar labiau sumažino.
„Būtent todėl, retrospektyviai vertindami bendrą rugsėjo paveikslą, turime trečdalių brangesnę elektros energiją. Nesinori būti blogų naujienų pranašu, tačiau atrodo, kad dėl augančio vartojimo, šildymo sezono pradžios, mažesnės atsinaujinančių šaltinių generacijos, tų pačių remonto darbų, spalis ir kiti likę metų mėnesiai bus dar brangesni”, – sako „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Tai, kad mus pasiekia mažiau suomiškos elektros energijos, o patys pasigaminame mažiau, matosi ir elektros biržoje, lyginant situaciją kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį Lenkijoje megavatvalandė elektros energijos kainavo 149,93 eurus. Latviai mokėjo 108,53, o estai ir suomiai, atitinkamai, 74,85 ir 56,98 eurus.
Anot S. Jasiulio, spalį elektros energijos kaina Lietuvoje turėtų būti 137,27 eurų už megavatvalandę lygyje.
Parengta pagal „Enefit“ pranešimą
