Ar galima mažinti vandens „žydėjimą“ be cheminių medžiagų? Atsakymo į šį klausimą šią vasarą ieškoma Nidos uoste, kur pirmą kartą išbandoma melsvadumblių kontrolės technologija.
Šiltuoju metų laiku, susidarius palankioms oro ir vandens sąlygoms, Kuršių mariose gali suintensyvėti melsvadumblių žydėjimas. Tai viena iš eutrofikacijos, kurią lemia per didelis maistinių medžiagų kiekis vandenyje, pasekmių.
Šią vasarą Nidos uoste bandoma išsiaiškinti, ar su šiuo reiškiniu galima kovoti ekologiškai, be jokios chemijos.
Nidos uoste pirmą kartą įrengti dumblių kontrolės įrenginiai, kurie vandens paviršiumi skleidžia ultragarso bangas. Tikimasi, kad jų veikimo zonoje melsvadumbliams bus sunkiau iškilti į paviršių ir pasiekti saulės šviesą. Taip siekiama sutrikdyti jų gyvavimo ciklą ir sudaryti palankesnes sąlygas kitiems vandens organizmams. Ši technologija nenaudoja cheminių medžiagų ir nėra toksiška aplinkai ar gyvūnams.
Uoste įdiegta ir vandens kokybės stebėsenos įranga – ji kas valandą fiksuoja drumstumą, pH, ištirpusio deguonies ir dumblių kiekį vandenyje. Surinkti duomenys padės įvertinti, ar technologija iš tiesų daro poveikį vandens kokybei.
Šio bandymo tikslas – nustatyti, ar toks sprendimas galėtų padėti mažinti melsvadumblių kiekį Nidos uosto akvatorijoje ir sudaryti palankesnes sąlygas buriavimui bei laivybai.
„Neringa yra išskirtinai jautri gamtinė teritorija, todėl mums svarbu ieškoti sprendimų, kurie padėtų gerinti vandens kokybę ir nekenktų aplinkai. Pats bandymas plika akimi beveik nematomas, tad dabar laukiame rezultatų,“ – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Nidos uoste iš viso įrengti trys dumblių kontrolės įrenginiai, kurie veiks iki rugsėjo pabaigos. Pasibaigus bandymui, surinkti duomenys bus apibendrinti studijoje, o tyrimo rezultatai – paviešinti.
Parengta pagal Neringos savivaldybės pranešimą
