Jau septintą archeologinių tyrimų laiką Pajūrio regioniniame parke vykstančiuose Kukuliškių piliakalnio ir greta esančios gyvenvietės tyrimuose šiemet aptikti gyvenamųjų pastatų fragmentai, puikiai išlikę mediniai dirbiniai, bronzinių kirvių kotai, puodai su maisto likučiais, medinės mentelės, žuvų ir gyvūnų kaulai, retas tekstilės fragmentas bei net priešistorinio obuolio puselės.
Archeologai taip pat aptiko papuošalų, bronzos lydymo tiglių ir formų – radinių, liudijančių ne tik vietinius amatus, bet ir plačius prekybos ryšius.
„Šių metų tyrimai mums davė labai aiškų atsakymą – Kukuliškiuose gyveno ne izoliuota bendruomenė, o aktyvūs Baltijos jūros regiono dalyviai.
Aptikti papuošalai, bronzos apdirbimo pėdsakai, gyvenamųjų pastatų liekanos, maisto likučiai ir net tekstilės fragmentas leidžia ne tik rekonstruoti kasdienį žmonių gyvenimą, bet ir kalbėti apie jų prekybinius ryšius bei aukštą meistriškumo lygį.
Archeologinės medžiagos išlikimas
Tokį archeologinės medžiagos išlikimą galima laikyti išskirtiniu ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – sako archeologinių tyrimų vadovė, Klaipėdos universiteto archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė.
Pasak mokslininkės, Kukuliškiuose rastas didžiausias kiekis natūralaus gintaro gyvenvietėse visame Baltijos jūros regione. Tai rodo, jog gintaras buvo ne tik vietos gyventojų kasdienybės dalis, bet ir svarbi prekė.
Mainais į jį bendruomenė gaudavo bronzą, kuri buvo lydoma ir apdirbama vietoje. Visa tai leidžia teigti, kad prieš beveik tris tūkstančius metų Kukuliškiai buvo svarbus Baltijos pajūrio prekybos ir amatų centras.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis žinovas Laisvūnas Kavaliauskas mano, kad Kukuliškiai yra išskirtinis objektas ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.
„Tai viena retų bronzos amžiaus gyvenviečių, kurioje išliko tiek daug organinės medžiagos – nuo pastatų konstrukcijų ir medinių dirbinių iki augalų sėklų, vaisių liekanų ir bronzos apdirbimo pėdsakų.
Tokie radiniai leidžia labai išsamiai atkurti to meto žmonių kasdienį gyvenimą. Tikiu, kad ateityje, tęsiant tyrimus, Kukuliškiai galėtų tapti ne tik svarbiu mokslo centru, bet ir vieta, kur visuomenė galėtų pažinti bronzos amžiaus gyvenvietę per atkurtus statinius ir parodas“, – sako L. Kavaliauskas.
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius tikina, kad bus svarstoma, kaip tyrimų rezultatus ateityje plačiau parodyti visuomenei.
Kukuliškiai – išskirtinė kultūros paveldo vertybė
„Kiekvienas naujas atradimas keičia mūsų supratimą apie šią vietovę ir jos ateitį. Akivaizdu, kad Kukuliškiai yra ne tik vertinga gamtos, bet ir išskirtinė kultūros paveldo vertybė. Todėl kartu su archeologais ieškosime geriausių sprendimų, kaip šią teritoriją išsaugoti, pritaikyti lankymui ir supažindinti žmones su jos istorija“, – sako D. Nicius.
Archeologinius tyrimus Kukuliškiuose užsakė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, o juos finansavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Parengta pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos pranešimą


























Pirminiai Banginio (the wall) su užlenkta uodega į Šiaurės jūrą pavidale Baltijos jūra yra išpaišyta Naskos dykumos (Naszka) piešiniuose. Tas nustatyta dalyvaujant man pasaulinių mokslo idėjų konkurse The Rolex Awards Ženevoj, už ką buvau apdovanotas knyga. Tarpe kitų piešinių ir linijų ant uolos yra iškalta kosmonauto su apsauginiu skafandru figūra. Kas tuos piešinius bei linijas nupaišė nėra žinoma, bet manoma, kad tai padarė ateiviai iš kosmoso. Todėl džiugu, kad Kukuliškiai prie Baltijos jūros, pavaizduotos Naskos dykumos piešiniuose, taps svarbiu bronzos amžiaus gyventojų gyvenimo būdo moksliniu atspindžiu. Ir smagu, kad tyrimus finansavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Dėkoju.