Kai jėgos apleidžia, o poilsis nepadeda
Ar pažįstamas jausmas, kai nuovargis tampa nuolatiniu palydovu, nepaisant ramaus nakties miego? Kai svoris užsispyrusiai stovi vietoje, nors pastangų dedama kaip per didžiąją talką?
O gal netikėtai pablogėjo odos būklė, atsirado bėrimų? Šie, atrodytų, nesusiję ženklai gali byloti apie vieną, tyliai mūsų kūne besivystančią problemą, susijusią su vienu svarbiausių organų – kepenimis.
Kiekvienas šis negalavimas atskirai gali atrodyti menkniekis. Tačiau kai jie susiburia į visumą, patyrę gydytojai hepatologai atkreipia dėmesį būtent į kepenis.
Tai gali būti signalas apie kepenų suriebėjimą – būklę, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų.
Energijos židinys, kuris pamažu gęsta
Kepenų suriebėjimas, arba steatozė, yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žmogus jaučiasi išsekęs be jokios aiškios priežasties. Kai kepenų ląstelėse ima kauptis riebalų perteklius, sutrinka jų veikla, o kartu ir viso organizmo energijos gamyba. Mūsų kūnas, lyg senovinė krosnis, nebegauna pakankamai kuro, todėl nuovargis tampa kasdienybe.
„Pacientai dažnai sako: „aš tiesiog esu pavargęs žmogus, toks mano būdas“, – patirtimi dalijasi hepatologė. – „Tačiau atlikus kepenų fermentų tyrimus ir echoskopiją, paaiškėja tikroji nuovargio priežastis.“
Organizme kilę uždegiminiai procesai ir oksidacinis stresas dar labiau išbalansuoja sistemą, todėl atsigauti po įprastų dienos darbų darosi vis sunkiau.
Užburtas ratas: kai pastangos neduoda vaisių
Jūs atidžiai skaičiuojate kalorijas, reguliariai sportuojate, tačiau svarstyklių rodyklė tarsi įkalta vienoje vietoje. Tai vienas labiausiai varginančių simptomų, galinčių signalizuoti apie sutrikusią kepenų veiklą.
Suriebėjusios kepenys gali paveikti organizmo jautrumą insulinui. Dėl to kūnas pradeda ne deginti, o kaupti riebalus.
„Tai ypač frustruoja pacientus, – sako gydytoja. – Žmogus deda milžiniškas pastangas, laikosi visų taisyklių, tačiau jo paties organizmas, tiksliau – kepenys, dirba prieš jį.“
Energija nukreipiama į riebalų atsargas, o ne į raumenų darbą, todėl sulaužyti šį užburtą ratą vien mitybos pokyčiais tampa beveik neįmanoma – būtina šalinti pačią priežastį.
Kūno siunčiami signalai: oda, prakaitas ir burnos kvapas
Kai kepenys nebesugeba efektyviai apdoroti ir pašalinti medžiagų apykaitos produktų, organizmas ieško kitų kelių jais atsikratyti. Tuomet pagalbos šauksmą galime pamatyti ir pajusti išoriškai.
Ant odos gali atsirasti į aknę panašių bėrimų, paraudimų, varginti niežulys. Gali sustiprėti prakaitavimas, pasikeisti jo kvapas. Taip pat gali atsirasti specifinis burnos kvapas, kurio nepašalina jokia dantų pasta, nes jo šaltinis – ne burnos ertmėje.
„Kai pacientas skundžiasi pagausėjusiu prakaitavimu ir pakitusiu burnos kvapu, visada pagalvoju apie kepenis, – aiškina hepatologė. – Tai azoto ir sieros junginiai, kurių kepenys nebespėja neutralizuoti.“
Šie požymiai, ypač pasireiškiantys kartu su nuovargiu ir svorio problemomis, yra rimtas signalas pasikonsultuoti su gydytoju.
Ką daryti toliau?
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – apsilankymas pas savo šeimos gydytoją, kuris gali paskirti kraujo tyrimus kepenų fermentams įvertinti ir nusiųsti pilvo organų echoskopijai. Šie tyrimai dažnai leidžia greitai patvirtinti arba paneigti kepenų suriebėjimo diagnozę.
Gera žinia ta, kad ankstyvoje stadijoje kepenų suriebėjimas yra grįžtama būklė. Dažniausiai pakanka pakoreguoti mitybą, padidinti fizinį aktyvumą ir atsisakyti arba stipriai apriboti alkoholio vartojimą.
Tačiau delsiant ir ignoruojant simptomus, būklė gali progresuoti į kepenų uždegimą (hepatitą), fibrozę ir negrįžtamą kepenų pažeidimą – cirozę.
Neleiskite tyliajam priešui nugalėti – įsiklausykite į savo kūno siunčiamus ženklus laiku.
