Kartu su audromis kasmet grįžta ir gajūs mitai. Vieni prieš audrą skuba išjungti telefoną, kiti nusisega išmanųjį laikrodį, o treti baiminasi, kad žaibas gali išjungti mobilųjį ryšį visame rajone. Žinovai ramina – daugelis populiarių įsitikinimų apie žaibus ir technologijas neturi nieko bendra su realybe.
„Mitai apie išmaniųjų įrenginių naudojimą perkūnijos metu vis dar labai gajūs, tačiau daugelis įsitikinimų neturi jokio pagrindo. Šiuo metu naudojamos technologijos ir išmanieji įrenginiai nėra pagrindinis žaibų taikinys, jei žmogus laikosi elementaraus atsargumo: išjungia kraunamus įrenginius iš elektros tinklo, nestovi po aukštu medžiu ir panašiai“, – pasakoja Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių žinovas.
Ar telefonas „traukia“ žaibą?
Klaidingai manoma, kad išmanieji telefonai ar kiti įrenginiai, skleidžiantys elektromagnetines bangas, perkūnijos metu gali „pritraukti“ žaibą.
„Telefonas yra pernelyg mažos galios įrenginys, jis neturi savybių „pritraukti“ žaibą. Jei audros metu lauke kalbate telefonu, nėra jokios rizikos, kad būtent dėl to į jus trenks žaibas. Taip pat nereikėtų baimintis dėl metalo turinčių daiktų, tokių kaip išmanieji laikrodžiai, žiedai ar ausinės. Nei žmogus, nei prie jo kūno esantys smulkūs įrenginiai nėra žaibo prioritetas“, – sako A. Archangelskis.
Vis dėlto, jei perkūnijos metu stovite po aukštu medžiu ar liečiate metalinius paviršius, pavyzdžiui, tvorą, pašto dėžutę, kyla pavojus tik dėl to, kad žaibo iškrovos metu šie objektai gali veikti kaip elektros laidininkai.
Naudotis įrenginiais perkūnijos metu saugu ir namuose – svarbu, kad jie būtų išjungti iš elektros tinklo dar prieš prasidedant žaibavimui. Pavyzdžiui, galite drąsiai naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kitais įrenginiais, kurie nėra kraunami.
„Žaibo išlydis gali pasiekti prietaisus ne tik per elektros tinklą, bet ir per išorinį maitinimo šaltinį. Todėl rekomenduojama ištraukti ne tik televizoriaus ar kompiuterio laidą, bet ir maršrutizatorių, jei internetas tiekiamas laidu, o ne belaidžiu būdu“, – pataria išmaniųjų įrenginių žinovas.
Atsakė, ar žaibas gali išjungti ryšį
Kitaip nei išmanieji telefonai, mobiliojo ryšio bokštai gali tapti žaibų taikiniu. Pasak A. Archangelskio, nors visi ryšio bokštai yra apsaugoti žaibolaidžiais, bent kartą per metus pasitaiko atvejis, kad nuo žaibo iškrovos nukenčia kuris nors iš jų. Vis dėlto tai neturi jokios įtakos mobiliajam ryšiui bokšto aptarnaujamoje vietovėje – tinklas veikia korio principu, tad signalą iškart padengia aplinkiniai ryšio bokštai.
„Visi ryšio bokštai – tiek statomi atvirose vietovėse, tiek ant namų stogų – turi įrengtas žaibosaugos sistemas. Miestuose, kur bokštai statomi ant gyvenamųjų namų, darome atskirą žaibolaidžio nuvedimą išorine siena, kad nesujungtume su bendru pastato žaibolaidžiu. Tai apsaugo namą nuo didesnės žaibo iškrovos ir elektros tinklo gedimo“, – pasakoja A. Archangelskis.
Jei audros metu nukentėjo ryšio bokštas, gedimai šalinami tik praėjus perkūnijai ar smarkiam vėjui. Tai vienas iš saugumo reikalavimų, kurių laikosi inžinieriai, šalinantys gedimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Parengta pagal „Bitė Lietuva“ pranešimą
Kalbant apie perkūniją, tai PERKŪNIJOS garso natų “lia” oktavinį spektrą Lietuvoje mes išnaudojome nuo seno. Mat, jeigu ultragarso “lia-lia-lia” natų spektras odą gali nudeginti, chorinių arr muzikinių kūrinių “lia-lia” garsas yra malonus ausiai, tai infragarsinis negirdimas “lia” natos garsas eina per mūsų kūną kiaurai ir mes jo nejaučiame. ARCHEOLOGAI, ištyrę Vilniaus Arkikatedros požemius: dr. Vytautas Urbanavičius, dr. Napaleonas Kitkauskas, – knyga ‘Vilniaus arkikatedros požemiai’, Vilnius/1963) nustatė, jog ten, po Katedros grindimis, 3,8 m. gylio aikštelėje anksčiau degė namų židinio deivės Gabijos amžinosios ugnies aukuras (kn. “Istorija pareinant į Lietuvą”, Klaipėdos universiteto leidykla/2023, p. 23). Knyga, pagal atkastą atmintiną pentagramą Katedros presbiterijos pamatuose p. 22, rodo, kad Gabijos amžinosios ugnies aukuras čia, Vilniuje, buvo uždegtas 7.275 m. pr. Kr. metu. Negana to, archeologai nustatė, kad Katedra buvo pastatyta ant kvadratinių prieš tai čia stovėjusių iš akmens pamatų, į kuriuos rėmėsi h = 10 m. ir b x b = 22,5 m. x 22,5 m. dydžio dvylikos laiptų piramidė su “lia” infragarsą rezonuojančia kamera viršuje (p. 27). Nata “lia” ultragarso, taip pat ir infragarso spektre duoda raudoną spalvą ir gaunasi, kad dzūkai (kn. 29 p.) 7.275 m. pr. kr. metu Vilniuj gyveno kurortinėmis sąlygomis. Mat, perkūnijos metu, kai kamera virš piramidės gaudo ir rezonuoja “lia” natos negirdimą bangą, einančią kiaurai kūnus, ji stiprina raudonuosius kraujo kūnelius – eritrocitus, neleisdama gyventojams aplinkui sirgti kraujo vėžiu. P. S. Kiek man žinoma, dublikatą šios piramidės tėvų žemėj Ignalinos rajone ruošiasi statyt vienas žmogus. Sanatorija žmonių gydymui, sergant jiems įvairiomis ligomis kraujo ‘sveikatos’ stiprinimui bus, manau, irgi netoliese pastatyta. Sėkmės.