Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui.
VGT nariai apžvelgė saugumo padėtį aptarė galimas pasekmes ir įtaką regionui bei Lietuvos saugumo aplinkai, kalbėjo apie integruotos oro erdvės gynybos sistemos tolesnį diegimą, transatlantinius santykius, vertino šarvuočių platformos pasirinkimus.
Atskiru klausimu Prezidento iniciatyva aptarta padėtis dėl nutekėjusių gyventojų duomenų iš Registrų centro ir būtini operatyvūs sprendimo būdai.
VGT posėdyje aptarti Rusijos bei Baltarusijos naratyvai, tikrovės neatitinkanti komunikacija, susijusi su ukrainietiškų dronų intensyviu naudojimu prieš taikinius Rusijoje neva naudojant trijų Baltijos valstybių oro erdvę ir su tuo susijusios rizikos.
Konstatuota, jog dronų įskridimai į Lietuvos (ir ne tik) oro erdvę yra realybė, su kuria turėsime gyventi tol, kol tęsis Rusijos agresija prieš Ukrainą. Pabrėžta, jog absurdiški Rusijos kaltinimai, kad šioms atakoms neva leista naudotis trijų Baltijos valstybių oro erdve, yra niekuo nepagrįsti ir skirti tik įtampai regione kelti.
VGT nariai ragina Lietuvos kariuomenę kartu su Viešojo saugumo tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba toliau stiprinti oro erdvės gynybą, prioritetinį dėmesį skiriant antidroninės gynybos priemonėms. Vykdomi skubūs pirkimai, taip pat turi būti tobulinama gyventojų tinkamo, savalaikio perspėjimo sistema, atliekami naujų antidroninių sistemų testavimai, skubiai rengiami teisės aktų pakeitimai, leidžiantys sutrumpinti įsigijimo procedūras.
VGT nariai pabrėžė, kad šiandien tai – prioritetinis klausimas, privalu apsaugoti žmones nuo realių grėsmių iš oro.
