Pavasariška šiluma kviečia ne tik vis dažniau laiko praleisti lauke, bet ir budina pačius įvairiausius kenkėjus. Kurkliai, grambuoliai, kiti vabzdžiai, o ir kurmiai taikosi sujaukti gražiai atrodančią veją. Kraštovaizdžio žinovai dalijasi patarimais, kaip apsaugoti savo veją nuo ją puolančių kenkėjų.
Gegužės vidurys, taip pat antra šio mėnesio pusė – laikas, kai prabunda kenkėjai. Anot kraštovaizdžio specialisto, profesionalaus agronomo Tautvydo Gursko, kiti kenkėjai prabus dar vėliau – tik birželį, bet jau dabar verta ruoštis jų antplūdžiui.
„Dažniausiai sutinkami vejų kenkėjai – kurkliai ir grambuoliai, taip pat jų lervos. Jei pirmieji prabunda apie gegužės vidurį, jau po mėnesio prabunda ir kiti. Tiek vieni, tiek kiti, kol dar pakankamai nesušilę, gyvena gana giliai po žeme – 80 cm ar net daugiau. Dirvožemiui šylant, jie kyla aukščiau, kur yra daugiau maisto, pavyzdžiui, kurkliai nugremžia ir pažeidžia vejos šaknis. Tačiau augalus labiausiai pažeidžia grambuolių lervos: ypač vasarą galima pamatyti, kaip išpuoselėta veja žūsta plotais“, – teigia T. Gurskas.
Pataria pradėti nuo prevencinių priemonių
Paklausta, kaip geriausia apsaugoti veją nuo kenkėjų, agronomė, „Edotnuvaseeds.lt“ ekspertė Regina Kanevičienė pataria pirmiausia išmėginti prevencines priemones. Jos, nors ir imlios laikui, yra veiksmingos.
„Vejos apsauga nuo kenkėjų prasideda nuo pat ankstyvo pavasario, kuomet paruošiame dirvą: ją reikia aeruoti, palaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų (pH) pusiausvyrą. Veją sezono metu patartina aeruoti bent du kartus: pavasarį ir atėjus rudeniui, bet jokiu būdu ne per karščius“, – sako R. Kanevičienė.
Ji prideda, kad vejos pH rodiklis turėtų siekti apie 6–7, ir jei jis – mažesnis, būtina sumažinti dirvos rūgštingumą. „Tam padės granuliuotas kalkakmenis. Vis dėlto, prieš tai pravartu pamatuoti dirvos pH rodiklį – tai galima padaryti su specialiais pH matuokliais, ir tik po to rinktis reikalingas priemones.“
Specialistė paaiškina, jog dirvos rūgštingumą gali nulemti didelis trąšų su siera naudojimas. Jį gali nulemti ir teritorijoje esantys specifiniai augalai, pavyzdžiui, tujos ir pušys, pastarųjų kurių spygliai rūgština dirvą.
Kurmiai: priešai ar draugai?
Be jau paminėtų, T. Gurskas įvardija ir kitas apsaugos nuo kurklių priemones. „Galima tiek spęsti įvairius spąstus, tiek pasitelkti šiuos kenkėjus atbaidančius augalus, pavyzdžiui, serenčius, medetkas, rūtas, ramunėles ir pan. O grambuolius itin mėgsta laukiniai paukščiai ir smulkesni gyvūnai, kurie juos išsirausia iš po vejos, ir vieni tokių – kurmiai.“
Žinovas tvirtina: kurmiai ne vieną sodininką varo į neviltį. Šių gyvūnų buvimą aiškiausiai išduoda vejoje atsirandantys „nameliai“ – žemės kauburėliai.
„Retas kuris pasakytų, kad tie „nameliai“ atrodo gražiai. Vis dėlto, verta prisiminti: kurmiai, nors ir palieka akims ne itin malonius pėdsakus, jie atlieka naudingą darbą – naikina dar labiau nemėgstamus kurklius ir grambuolius. Patirtis rodo, jog tose vietose, kur kurmiai išnaikinti, gana greit įsiveisia grambuolių lervų, kurios dar labiau kenkia augalams. Todėl pravartu gerai apgalvoti strategiją, skirtą kovai su kenkėjais“, – pabrėžia kraštovaizdžio specialistas.
Norintiems apsaugoti savo veją nuo kenkėjų, bet nenorintiems pakenkti kurmiams, T. Gurskas rekomenduoja įrengti specialų apsauginį tinklelį. „Maždaug 4–5 cm gylyje klojamas specialus tinklelis, ant kurio užpilama žemė ir sėjama veja. Tinklelio akutės – maždaug 1 cm skersmens, tad pro jas kurmis neprasibraus į žemės paviršių ir nesuformuos kauburėlio. Ši priemonė, deja, neapsaugos nei nuo kurklių, nei nuo grambuolių. Tačiau šie kenkėjai landžioja maždaug 10–20 cm gylyje, kur juos be vargo gali sugauti kurmis.“
Vejai kenkia ir kiti vabzdžiai
Kurkliai ir grambuoliai – tik dalis vabzdžių, kurie mėgsta pasirausti po veja ir puotauti jos šaknimis. Po veja taip pat gali pasirausti ir skruzdėlės. Kaip teigia R. Kanevičienė, pastarieji vabzdžiai gali suformuoti nelygumus vejoje.
„Kita vertus, skruzdėlės minta erkėmis, tad jos, kaip ir kurmiai, irgi atlieka gerą darbą. Po veja pasirausia ir sliekai. Tačiau jei jie to nedarytų, augalo šaknys sunkiau kvėpuotų, o veja nebūtų tokia graži ir tvirta“, – sako žinovė.
Ji atkreipia dėmesį ir į kitus vabzdžius, kurie sutinkami ne po, o virš vejos, pavyzdžiui, bites, širšes ir kt. Juos pritraukti gal žemaūgiai baltieji dobiliukai ir kiti vejos augalai, sutinkami vejos sėklų mišiniuose.
„Tokių mišinių patartina vengti tiems, kurie yra alergiški bičių įgėlimams. Jei tokio pavojaus – nėra, vejos mišiniai su mikro baltaisiais dobiliukais, taip pat žydinčių pievų mišiniai patiks turintiems sodybas kaime, taip pat norintiems rečiau pjauti veją ar neturintiems laistymo sistemos. Jau paminėti baltieji dobiliukai – atsparūs sausrai, išlaiko savo žalią spalvą, o ir turi azotą fiksuojančių bakterijų. Vėliau sukauptas azotas panaudojamas kitiems vejos augalams ir visai vejai. Vis dėlto, jei aplink zujantys vabzdžiai nepatinka, pakanka reguliariai prižiūrėti veją ir nupjauti žydinčius dobiliukus“, – pataria žinovė.
Parengta pagal „Linas Agro“ pranešimą
