Balandžio 7 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tapo pagrindine erdve šalies mokytojų profesiniam tobulėjimui – čia vyko virtualūs seminarai, skirti mokytojams, mokyklų darbuotojams bei vadovams. Renginys dar kartą patvirtino didžiulį akademinės bendruomenės ir mokyklų bendradarbiavimo poreikį – į mokymus užsiregistravo daugiau nei 2500 dalyvių.
Pasak VDU prorektoriaus studijoms doc. dr. Ryčio Pakrosnio, seminarai, kurie VDU yra rengiami jau dešimtmetį ir sulaukia vis daugiau susidomėjimo, skirti ne tik žinioms pagilinti, bet ir bendrystei stiprinti.
„Universitetas visada atviras mokyklų bendruomenėms, nes tik bendradarbiaudami galime kurti ateities mokyklą, kurioje gera mokyti ir mokytis.
VDU dėstytojų parengta programa apima itin platų spektrą: nuo giliųjų mokslinių įžvalgų iki kasdienybėje pritaikomų metodikų, nes tikime, kad smalsus ir nuolat besimokantis mokytojas yra geriausias įkvėpimo šaltinis mokiniui“, – sakė prorektorius.
Dirbtinis protas ir švietimo naujovės
Šių metų programa pasižymėjo itin plačiu temų spektru – įvyko 49 seminarai, apimdami temas nuo dirbtinio proto integracijos iki gilių filosofinių diskusijų, praktinės gamtosaugos, specialiųjų poreikių ugdymo bei kūrybinių tekstilės ar žaidimų užsiėmimų.
VDU mokymuose buvo galima gauti žinių tiek apie vandens kokybę ar genetiką, tiek kasdienių praktinių patarimų apie vaistažoles, vejos priežiūrą ar saugų civilių pasirengimą ekstremaliosioms padėtims.
Analizuojant žinomiausius seminarus matyti, kad mokytojų bendruomenė didžiausią pirmenybę teikia psichinei sveikatai, skaitmeninėms naujovėms ir naujausioms ugdymo metodikoms. Daug dėmesio sulaukė mokymai, skirti paties mokytojo vidiniams ištekliams, padedantiems apsisaugoti nuo profesinio perdegimo.
Šalia asmeninės gerovės, mokytojai itin aktyviai gilinosi į švietimo naujoves, ypač – dirbtinio proto galimybes. Mokytojai rinkosi tiek bendro pobūdžio įvadus į DI įrankius, tiek specifinius užsiėmimus apie didžiuosius kalbos modelius, siekdami suprasti, kaip technologijos gali tapti pagalbininku kasdienėje veikloje, o ne kelti baimę.
Taip pat buvo matyti didelis susidomėjimas naujoviškomis mokymo formomis, pavyzdžiui, mokomųjų pabėgimo kambarių kūrimu, kas leidžia pamokas paversti įtraukiančiu ir žaidybiniu patyrimu.
Galiausiai, svarbią vietą pasirinkimų sąraše užėmė praktiniai metodiniai užsiėmimai, tiesiogiai susiję su ugdymo turinio atnaujinimu.
Mokytojai gausiai registravosi į seminarus apie pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pokyčius, mokinių asmeninės pažangos stebėseną beigebėjimais grįstą vertinimą. Ne mažiau svarbi buvo ir saugumo tema – mokytojai siekė įgyti žinių, kaip tinkamai su vaikais kalbėtis apie ekstremaliąsias padėtis.
Teorija derinama su praktika
Dalyvių atsiliepimai po užsiėmimų atskleidė, jog didžiausio įvertinimo sulaukė temos, kuriose teorinės įžvalgos buvo derinamos su praktine patirtimi.
Mokytojai džiaugėsi galimybe išbandyti naujas žaidybines padėtis, kurios, jų teigimu, turėtų itin patikti mokiniams dėl perteikiamų tikrų gyvenimiškų atvejų. „Ačiū už galimybę išgirsti ne tik įžvalgas, bet ir metodinius patarimus“, – dėkojo viena iš dalyvių.
Daug teigiamų reakcijų sulaukė ir neformaliojo ugdymo sumanymai bei tvarumo principų taikymas praktikoje. Mokytojai pabrėžė, kad seminarai suteikė praktiškų patarimų, kaip nukreipti vaikus. O kai kuriems tai tapo proga praplėsti savo požiūrį ar net susitikti su buvusiais dėstytojais po daugelio metų.
Universiteto dėstytojų parengta programa siekė ne tik suteikti žinių, bet ir užmegzti ryšius, kurie būtų vertingi tiek profesinėje, tiek asmeninėje veikloje.
Kaip pastebėjo patys dalyviai, šiuolaikinė mokykla vis labiau atranda asmeninio santykio ir sąmoningumo svarbą. Buvo džiaugiamasi sukurta erdve pasidalinti „rimtais ir filosofiniais mokymais“, kurie leido mokytojams patiems auginti savo sąmoningumą ir išsikalbėti.
