2026 kovo 12 d. Seimas nepritarė opozicijos siūlymui atleisti Juozą Oleką iš Seimo pirmininko pareigų. Slapto balsavimo metu nutarimui „Dėl Juozo Oleko atleidimo iš Seimo Pirmininko pareigų“ pritarė 35 Seimo nariai, 2 balsavo prieš, 3 susilaikė, o 3 balsavimo biuleteniai buvo sugadinti. Tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako sprendimui priimti.
Pagal Seimo statuto 218 straipsnio 4 dalį sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Tai reiškia, kad tam reikėjo mažiausiai 71 balso. Kadangi už atleidimą balsavo tik 35 Seimo nariai, nutarimas nebuvo priimtas ir Juozas Olekas toliau eina Seimo pirmininko pareigas.
Siūlymą pateikė opozicija
Siūlymą atleisti J. Oleką iš pareigų pateikė opozicijos atstovai. Nutarimo projektą savo parašais parėmė 34 opozicinių frakcijų Seimo nariai. Tiek parašų pakanka, kad Seime būtų pradėtas svarstyti nepasitikėjimo klausimas.
Opozicija teigė, kad Seimo pirmininkas prarado dalies Seimo narių pasitikėjimą ir netinkamai tvarko Seimo darbą. Priekaištai buvo siejami su Seimo darbotvarkės sudarymu, kai kuriais darbo tvarkos sprendimais bei tuo, kad opozicijos siūlymai, jų manymu, nesulaukia deramo svarstymo Seime.
Tokie nepasitikėjimo siūlymai Seime nėra dažni, tačiau kartais jie pasitelkiami kaip politinis žingsnis parodyti opozicijos nepasitenkinimą Seimo vadovybe ar valdančiosios daugumos laikysena.
Slaptas balsavimas ir valdančiųjų laikysena
Sprendimas dėl Seimo pareigūno atleidimo priimamas slaptu balsavimu. Tai reiškia, kad Seimo nariai balsuoja biuleteniais, o jų pasirinkimas viešai neskelbiamas.
Tokiais atvejais neretai atsitinka, kad dalis valdančiosios daugumos Seimo narių balsavime nedalyvauja arba sugadina biuletenius. Tokia laikysena leidžia viešai nestoti prieš savo politinius bendražygius, tačiau kartu neleidžia opozicijai surinkti reikiamos balsų daugumos.
Šį kartą taip pat aišku, kad balsavime dalyvavo gerokai mažiau Seimo narių, negu jų iš viso yra Seime. Todėl net ir visi opozicijos balsai negalėjo užtikrinti reikiamos daugumos.
Ką rodo balsavimo baigtis
Tai, kad už atleidimą balsavo tik 35 Seimo nariai, rodo, jog šis siūlymas nesulaukė platesnio pritarimo Seime. Net jei visi balsavime dalyvavę Seimo nariai būtų balsavę už atleidimą, sprendimui priimti vis tiek būtų reikėję dar kelių dešimčių balsų.
Todėl galima daryti išvadą, kad opozicijos žingsnis šį kartą turėjo labiau įspėjamojo ženklo ir viešo nepritarimo, o ne tikros galimybės pakeisti Seimo vadovybę pobūdį.
J. Oleko vaidmuo Seime
Juozas Olekas yra vienas ilgiausiai Lietuvos politiniame gyvenime veikiančių socialdemokratų. Per pastaruosius dešimtmečius jis ne kartą ėjo svarbias valstybės pareigas – buvo Seimo narys, sveikatos apsaugos ministras, du kartus krašto apsaugos ministras, taip pat ėjo ir kitas atsakingas valstybės tarnybos pareigas.
Tapęs Seimo pirmininku jis atsidūrė vienose svarbiausių valstybės pareigų – Seimo vadovas ne tik pirmininkauja posėdžiams, bet ir sudaro Seimo darbotvarkę, atstovauja Seimui valstybės įstaigų santykiuose bei prižiūri Seimo darbo tvarką.
Šios pareigos Lietuvoje turi ir didelę politinę reikšmę: Seimo pirmininkas paprastai yra vienas svarbiausių valdančiosios daugumos veikėjų. Todėl opozicija dažnai itin akylai vertina jo sprendimus, ypač tais atvejais, kai kyla ginčų dėl darbotvarkės sudarymo ar opozicijos siūlymų svarstymo.
Santykiai su valdančiąja dauguma
J. Olekas į Seimo pirmininko pareigas buvo išrinktas valdančiosios daugumos valia. Todėl suprantama, kad jo politinis likimas šiame poste pirmiausia priklauso nuo valdančiosios daugumos palaikymo.
Šio balsavimo baigtis parodė, kad bent jau šiuo metu valdančioji dauguma nėra linkusi pritarti opozicijos siūlymui keisti Seimo vadovybę. Net jei dalis Seimo narių balsavime nedalyvavo, akivaizdu, kad opozicija neturi pakankamo palaikymo surinkti būtiną balsų skaičių.
Todėl galima teigti, kad šis nepasitikėjimo žingsnis buvo labiau spaudimo ir viešo protesto priemonė negu tikra galimybė pakeisti Seimo vadovybę.
J. Olekas lieka eiti pareigas
Kadangi nutarimas nebuvo priimtas, J. Olekas toliau eina Seimo pirmininko pareigas. Formalių kliūčių jam likti šiame poste nėra.
Opozicija galėtų mėginti nepasitikėjimo klausimą kelti dar kartą, tačiau tam reikėtų ne tik iš naujo surinkti parašus, bet ir užsitikrinti gerokai didesnį Seimo narių palaikymą.


























Žmogus tik pradėjo pirmininkauti Seimui, bet dėl to Sabatausko skyrimo į KT teisėjus padarė klaidą, tai ar jau jį ir atleisti… Va, yra labai svarbu Lietuvai atsikratyti Lenkijos kišimosi į istorijos, švietimo, kalbos ir kitų dalykų valstybinį valdymą. Kad to atsikračius, tereikia pranešti Lenkijai, kad Lietuva nepratęs besibaigiančio 1994 m. bendrumo su ja sutarties termino. Taip Lenkijos kišimosi į vidaus reikalus teisė, atsiradusi tos sutarties pagrindu, pasibaigtų. Labai tiktų opozicijai kelti šį klausimą Seime, pirmiausia jo valdyboje, viešai siūlyti Prezidentui teikti Seimui patvirtinti dekretą dėl pranešimo Lenkijai, jog besibaigiančio tos sutarties termino Lietuva toliau netęsia. Taip sutartis suėjus nustatytam terminui taptų pasibaigusi. Tačiau opozicija pašalintį ta minėta sutartimi prieš 32 metus padarytą valstybės suverenumo pažeidimą, kažkodėl nesiima. Va tas Lietuvos valdžių, partijų nesinaudojimas turima teise, galimai rodo jų prolenkišką interesą valstybės valdymo politikoje, kas yra panašu į galimą korupciją politikoje. Toks valdžių, partijų neveikimas, kad atstačius konstitucinį Lietuvos suverenumą – vertas STT dėmesio kaip galimo jų piktnaudžiavimo galiomis veika.
Juozas Olekas – klastingas Lietuvos priešas, kai 2003 sausio 23 seime balsavo už konstitucijos 47 straipsnio (antikonstitucinį) neteisėtą keitimą užsienio subjektų naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.
>LKJP
O, kas nėra klastingas Lietuvos priešas? Ar turite bent vieną pavyzdį?
>Mikas
Pritariu.