Vyriausybėje pristatyti Lietuvos banko parengti teisės aktų pakeitimai, kuriais stiprinama vartotojų apsauga, o mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama daugiau priemonių bei atsakomybės kovojant su finansiniu sukčiavimu.
„Finansų įstaigos nuolat stiprina gynybos linijas, tačiau sukčiavimo mastui augant dabartinio reguliavimo nebepakanka. Siūlomais pakeitimais finansų rinkos dalyviams bus suteikta naujų galimybių ir priemonių kovojant su sukčiais. Tikimės, kad tai leis reikšmingai sumažinti gyventojų ir verslo dėl sukčiavimo patiriamus nuostolius“, – sako Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.
Lietuvos bankas parengė daugiau kaip 20 reikšmingų Mokėjimų ir Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Į teisės aktus numatoma perkelti dalį Lietuvos banko rekomendacijų, išdėstytų Sukčiavimo prevencijos gairėse, bei būsimo Europos Sąjungos (ES) reguliavimo (Mokėjimo paslaugų reglamento) nuostatų.
„Patvirtinus siūlomus pakeitimus, nemaža dalis to, kas dabar yra rekomendacinio pobūdžio, taps aiškiu teisiniu įpareigojimu. Į teisės aktus perkeliame ilgalaikį Lietuvos banko įdirbį prižiūrint šalies finansų rinką, analizuojant užsienio patirtį. Be to, anksčiau perkelsime ir kertinius būsimo bendro Europos Sąjungos reguliavimo elementus. Taip vartotojams užtikrinsime geriausią praktiką, o finansų rinkos dalyviai turės ne tik daugiau pareigų, bet ir daugiau įrankių bei paskatų kovoti su sukčiai ir apsaugoti savo klientų gerovę“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Mokėjimo patvirtinimai
Vienas svarbiausių pakeitimų yra susijęs su mokėjimo patvirtinimo (autorizavimo) sąvoka. Šiuo klausimu Lietuvos bankas sulaukia bene daugiausia vartotojų nusiskundimų. Siūlomu pakeitimu būtų nurodoma, kad mokėjimo operacija nebus laikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba mokėjimo operacija atlikta be jo sutikimo, nors mokėjimas būtų patvirtintas panaudojant vartotojo autorizavimo priemones. Šis pokytis yra itin svarbus, kadangi dauguma sukčiavimo atvejų grindžiami socialinės inžinerijos metodais, kai sukčiai išvilioja arba pavagia klientų prisijungimo duomenis.
Tarp kitų reikšmingų pakeitimų – naujos priemonės mokėjimo paslaugų teikėjams: įpareigojimas keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais, teisė nurašyti lėšas iš gavėjo sąskaitos, jeigu paaiškėtų, kad jos gautos sukčiavimo būdu. Taip pat mokėjimo paslaugų teikėjai, turėdami pagrįstų įtarimų dėl sukčiavimo, privalės stabdyti mokėjimo operaciją arba atsisakyti ją vykdyti ir privalės kompensuoti vartotojų nuostolius, jeigu pinigai buvo išvilioti apsimetant vartotojo banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju.
Kartu su pakeitimais mokėjimų srityje Lietuvos bankas teikia teisės aktų pataisas, susijusias su vartojimo kreditais. Jų davėjai turės stiprinti kreditinio sukčiavimo prevenciją ir savo klientų apsaugą. Tarp šių priemonių būtų ir įpareigojimas nesudaryti sutarties arba sustabdyti kredito išmokėjimą, jeigu yra pagrindo įtarti sukčiavimą.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, kurio vienas iš steigėjų yra Lietuvos bankas, duomenimis, per praėjusius metus finansų įstaigos neleido pasisavinti beveik 40 mln. eurų. 2024 m. sustabdytų lėšų suma siekė apie 15 mln. eurų. Vis dėlto per pastaruosius dvejus metus sukčiai iš gyventojų ir įmonių išviliojo po 20 milijonų eurų kasmet. Augantis sukčiavimo mastas atsispindi ir ginčuose su bankais ar kitais mokėjimo paslaugų teikėjais.
Teisės aktų pakeitimų projektus Lietuvos bankas pateikė Finansų ministerijai, tikimasi, kad jie bus priimti Seimo pavasario sesijoje. Tokiu atveju dalis jų įsigaliotų 2026 m., o dalis – 2027 m. lapkritį, t. y. anksčiau, nei įsigaliotų nauji ES teisės aktai.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
