Vandens užliejimas namuose daugeliui gali atrodyti tolima ar retai nutinkanti nelaimė, tačiau realybė yra kitokia. Kas trečias šalies gyventojas (38 proc.) nurodo susidūręs su užpylimo problema dėl avarijos savo ar kaimynų būste. Nesandari jungtis, netinkamai prijungta buitinė technika ar pigios ir nekokybiškos santechnikos priemonės – smulkmenos, kurios gali tapti brangiai kainuojančia problema. Žinovai teigia, kad gresiančios vandens žalos apie save dažniausiai praneša iš anksto, todėl tokių ženklų ignoruoti nereikėtų.
Bendrovės „Lietuvos draudimo“ atliktas tyrimas atskleidė, kad ketvirtadaliui (26 proc.) respondentų jų namus yra užpylęs iš kaimynų buto patekęs vanduo. Kas dešimtas (12 proc.) teigia, kad užpylimas jų namuose įvyko dėl buitinės avarijos jų pačių būste. Kitos gyventojų paminėtos užpylimo vandeniu priežastys – namo bendro vamzdyno avarijos, vandens pratekėjimai per nesandarias langų ar stogo konstrukcijas.
„Skaičiuojame, kad kasdien su užliejimais susiduria vidutiniškai apie 30 namų ūkių visoje Lietuvoje, ir vanduo gyventojams kiekvieną dieną pridaro nuostolių už daugiau nei 27 tūkst. eurų. Kasmet auga ir vidutinė išmokos klientams dėl užliejimų: per pastaruosius metus nuostolių suma ūgtelėjo nuo 830 iki 920 eurų“, – komentuoja Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad vandens užpylimo žalos gali būti ir labai didelės. Didžiausi vandens padaryti nuostoliai praėjusiais metais siekė 130 tūkst. eurų, kai dėl katilinėje trūkusio vamzdžio buvo aplietas visas namas.
Problemas sprendžia lipnia juosta
Visgi pasak A. Juodeikio, vandens užliejimai gyvenamosiose patalpose dažniausiai kyla ne dėl rimtų avarinių situacijų, o dėl kasdienių ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų klaidų. Dalis jų atsiranda taupant ir renkantis prastos kokybės detales ir priemones, taip pat skubant ir ignoruojant smulkius gedimus.
Draudimo žalų ekspertas vardija pagrindines klaidas, kurias pastebi darant klientus, ir pataria, kaip jų išvengti.
Viena iš dažniausių klaidų – neteisingai prijungtos buitinės technikos (skalbyklių, indaplovių) vandens išleidimo žarnos. Pasitaiko atvejų, kai žarna tiesiog įkišama į vamzdį be sifono ar papildomo tvirtinimo. Tokie sujungimai nėra sandarūs, žarna gali lengvai išsinerti, ypač esant didesniam vandens slėgiui ar vibracijai. Dėl to būtina naudoti sifoną su specialia jungtimi, tai keliolikos eurų investicija, gerokai sumažinanti užliejimo riziką.
Kita dažnai pasitaikanti klaida – tinkamai nesuveržti vamzdžių ir santechninių žarnų sujungimai. Be papildomo sutvirtinimo jungtys ilgainiui atsipalaiduoja, ypač dėl vandens slėgio svyravimų ar vibracijos, todėl šios vietos turi būti suveržtos metalinėmis sąvaržomis – chamutais.
Gyventojai neretai renkasi pigiausias vandens tiekimo ar nuotekų žarneles, neįvertindami jų kokybės. Deja, pigiau kainuojančios lanksčiosios santechninės žarnelės greičiau susidėvi, ilgainiui tampa trapios, gali trūkti be aiškių išorinių požymių. Rekomenduojama rinktis sertifikuotas, kokybiškas žarneles, kurios yra pritaikytos nuolatiniam vandens slėgiui.
Dar viena neretai pastebima klaida – užlankstytos, susuktos ar aštriais kampais išlenktos lanksčiosios santechninės žarnelės. Kaskart atsukant ir užsakant vandenį, žarnelės sujuda ir smarkiai sulenktos ilgainiui jos gali trūkti ar lūžti. Dėl to patariama naudoti vadinamąsias alkūnes ir jungiamąsias detales, leidžiančias žarneles išvesti sklandžiai, be aštrių lenkimų ar susukimų.
Dažnu atveju lašantis gyvatukas ar šiek tiek vandenį leidžianti žarnelė yra nesureikšminami ir taisomi improvizuotomis priemonėmis. Gyventojai problemas neretai yra linkę spręsti patys, ir pasitaiko, kad lašantį vamzdį jie tiesiog apvynioja lipnia juosta. Visgi derėtų žinoti, kad ilgainiui lašėjimas gali virsti rimta avarija. Lipni juosta ar pastatytas indas vandeniui surinkti problemos neišsprendžia, o tik atitolina jos pasekmes. Pastebėjus vandens lašėjimą, reikėtų pašalinti jo priežastį – pakeisti tarpinę, sujungimą ar pažeistą detalę.
Į ant vamzdžių atsiradusias rūdis dažnas nekreipiame didelio dėmesio. Vis dėlto, jeigu ant vamzdžių, jų jungčių ar ventilių pastebima rūdžių – tai aiškus ženklas, kad vamzdis praranda savo tvirtumą. Korozijos pažeistas vamzdis gali trūkti bet kuriuo metu – ypač esant staigiam vandens slėgio pokyčiui, pavyzdžiui, po vandens tiekimo atnaujinimo. Pastebėjus koroziją, rekomenduojama kreiptis į specialistą ir suplanuoti vamzdžio ar jo atkarpos keitimą. Prevencinis remontas visuomet kainuoja mažiau nei užliejimo padariniai.
Vienas svarbiausių prevencinių aspektų – gebėjimas greitai sustabdyti vandens tiekimą. Todėl kiekvienas būsto savininkas turėtų žinoti, kur yra pagrindinis vandens užsukimo ventilis bute ar patalpose. Deja, dažnai jis nebūna lengvai pasiekiamas ir yra užstatomas baldais ar daiktais. Tad reikėtų ne tik atlaisvinti priėjimą prie jo, bet ir retkarčiais atlikti vadinamą „ventilio testą“. Užsukus ventilį atsukti vandens maišytuvus, ir jei iš jų laša vanduo − reiškia ventilis neveikia taip, kaip turėtų.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
