Valstybės kontrolė įvertino energijos vartojimo efektyvumo tikslų pasiekimą ir tai, ar Lietuvoje taikomos energijos taupymo priemonės leis iki 2030 m. sutaupyti ne mažiau kaip 39,3 TWh galutinės energijos. Taip pat vertinta, ar metinis pirminės energijos suvartojimas neviršys 63,3 TWh, o galutinės energijos suvartojimas – 51 TWh. Šie reikalavimai nustatyti 2023 m. atnaujintoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria siekiama mažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo didinant energijos vartojimo efektyvumą.
Apžvalgos rezultatai rodo, kad Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės ir jų įgyvendinimo eiga sudaro sąlygas iki 2030 m. pasiekti tik vieną iš trijų Lietuvai keliamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų. Apskaičiuoti galutinės energijos sutaupymai būtų ne mažesni nei 39,3 TWh. Tačiau numatytos priemonės yra nepakankamos, kad būtų pasiekti kiti du energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai dėl pirminės ir galutinės energijos vartojimo sumažinimo.
Per pirmuosius ketverius metus apskaičiuoti energijos sutaupymai jau sudaro daugiau kaip pusę (55,6 proc.) iki 2030 m. reikalingo sutaupyti 39,3 TWh galutinės energijos kiekio, tačiau faktinis energijos vartojimas Lietuvoje nemažėja. 2024 m. buvo suvartota 7,31 TWh daugiau pirminės ir 2,37 TWh daugiau galutinės energijos nei 2022 metais. Didėjantis energijos vartojimas rodo, kad įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, augant ekonomikai, neatsveria didėjančio energijos poreikio ir kelia riziką šių priemonių pakankamumui ir direktyvos tikslų pasiekimui.
Šiandien matome paradoksą – energijos sutaupymus skaičiuojame ir deklaruojame, o bendras energijos vartojimas šalyje auga. Tai rodo, kad vien teorinių skaičiavimų nepakanka. Norint realiai mažinti energijos vartojimą, būtina stiprinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių planavimą ir jų poveikio stebėseną.
„Siekiant nustatyti pagrindines energijos vartojimo augimo priežastis, būtina ne tik atlikti energijos sutaupymo skaičiavimus, kurie daromi teoriškai, bet ir išsamiai įvertinti realų taikomų priemonių poveikį faktiniam energijos vartojimui, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir didėjantį energijos poreikį“, – pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Apžvalgoje pažymima, kad viešųjų pastatų modernizavimas yra viena svarbiausių sričių energijos taupymui šalyje. Siekiant sutaupyti 346 GWh energijos, 2021–2024 m. valstybė skyrė beveik 100 mln. eurų. Atsižvelgdama į tai, šiais metais Valstybės kontrolė planuoja atlikti auditą „Viešųjų pastatų energijos efektyvumo didinimas“, kurio metu bus analizuojamos su viešųjų pastatų modernizavimu susijusios problemos, jų priežastys ir galimi sprendimai.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
