Ukraina prašo skubiai šaukti JT Saugumo Tarybą po Rusijos smūgio „Orešniku“ Lvovo sričiai

2026 m. sausio 9 d. Ukraina inicijavo skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir Ukrainos–NATO tarybos susitikimą, reaguodama į Rusijos smūgį balistine raketa „Orešnik“ į Lvovo sritį, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Rusijos gynybos ministerija pripažino „Orešnik“ panaudojimą

BBC duomenimis, Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad 2026 m. sausio 9-osios naktį buvo suduotas „massiškas smūgis“ Ukrainos teritorijai, panaudojant ilgojo nuotolio ginklus, bepiločius ir, be kita ko, vidutinio nuotolio raketų kompleksą „Orešnik“.

Maskva teigė, jog tai buvęs atsakas į tariamą Ukrainos bandymą 2025 m. gruodžio 29 d. atakuoti Rusijos prezidento rezidenciją. Ukraina šiuos kaltinimus neigia.

BBC taip pat primena, kad JAV žiniasklaida, remdamasi šaltiniais, skelbė, jog CŽV padarė išvadą, jog tokios atakos nebuvo.

Ukrainos oro pajėgos: 36 raketos ir 242 dronai, Kijeve – žuvusieji

Ukrainos karinių oro pajėgų suvestinėje nurodyta, kad naktį iš sausio 8-osios į 9-ąją Rusija surengė kombinuotą smūgį, panaudodama 36 raketas ir 242 bepiločius. Ukrainos pusė skelbė numušusi didžiąją dalį taikinių, tačiau taip pat fiksavo smūgius keliolika kartų skirtingose vietose, o pagrindine kryptimi įvardijo Kijevo sritį.

Pranešama, kad Kijeve per ataką žuvo keturi žmonės, keliuose rajonuose kilo gaisrai, buvo apgadinti gyvenamieji namai.

„Orešnik“ – signalas Vakarams

BBC Rusų tarnybos karo apžvalgininkas Pavelas Aksenovas pabrėžia, kad „Orešnik“ panaudojimas turi platesnę prasmę nei vien ataka prieš konkretų taikinį.

Jis atkreipia dėmesį, kad, be oficialiai Maskvos įvardyto preteksto, Rusija galėjo ieškoti ir kitų motyvų: kaip vieną ryškiausių versijų įvardijamas Rusijos tanklaivio sulaikymas Atlanto vandenyne JAV pakrančių apsaugos specialiųjų pajėgų, laike beveik sutapęs su raketos panaudojimu.

„Nors „Orešnik“ buvo panaudotas prieš taikinį Ukrainos teritorijoje, šis ginklas yra branduolinio atgrasymo sistemos dalis, ir jo demonstravimas kovinėmis sąlygomis negali nebūti signalu Vakarų Europos šalims ir Jungtinėms Valstijoms“, – pažymi BBC karo apžvalgininkas P. Aksenovas. 

BBC nurodo, kad raketa nenešė branduolinių kovinių galvučių – greičiausiai buvo panaudoti imitatoriai. Vis dėlto jie pasiekė hipergarsinį greitį, o smūgio metu išsiskyrė didelė kinetinė energija.

P. Aksenovo vertinimu, „Orešnik“ – vidutinio nuotolio raketa, kuri teoriškai gali būti panaudota prieš įvairius taikinius Europoje, o dėl hipergarsinių greičių ją itin sunku perimti.

Kodėl Ukraina kreipiasi į JT ir NATO

Ukrainos prašymas skubiai šaukti JT Saugumo Tarybą ir Ukrainos–NATO tarybą rodo, kad Kijevas „Orešnik“ panaudojimą vertina kaip pavojingą eskalacijos žingsnį: tai ne tik smūgis infrastruktūrai, bet ir strateginio ginklo demonstravimas karo lauke, siekiant spaudimo tarptautinei bendrijai.

Parengta pagal BBC pranešimą