G. Jakavonis. „Laisvė“ nuo Eurikos Masytės iki Rūtos Meilutytės

Eurikos Masytės dainos „Laisvė“, šildžiusios 1991-aisiais, klausausi ir dabar, o kai ją neseniai mitinge prie LR Seimo užtraukė plaukikė Rūta Meilutytė… Pagalvojau, ar ši ponička neturi tikrų draugų, t. y. draugių, kurios būtų pasakę, kad „jei gali, nedainuok! “.

Tokioje aplinkoje mūsų čempionė galėjo su Algirdu Kaušpėdu „suplėšti“ „Zombiai atrieda, atidunda“ – būtų ir laiku, ir vietoje. Nėra negabių žmonių, yra žmonės ne savo vietoje.

Nepyk, Rūta, bet mano gimtajame Dainavos krašte tavęs į savo būrį nepriimtų nei veseiliniai muzikantai, nei laidotuvių giedorkos.

Na, o lįsti į politiką su, mano manymu, išplautomis smegenėlėmis apskritai nereikėtų.

Nors šioje situacijoje labiausiai nuvylė ne puiki mūsų plaukikė, o kaip pasirodė su savo kėde suaugusi ir it šlapias lapas prilipusi prie valdiško lovio, Sausio 13-osios „ikona“ Eglė Bučelytė.

Keista, kad mūsų legendinė diktorė savo „laisviausioje pasaulyje televizijoje“ nepasigedo nei prieš Covid-19 pasisakiusios Erikos Masytės, nei oponuojančio konservatoriaus, Atgimimo dainiaus Vytauto Babravičiaus-Simo, nei „Kelkis, Lietuva“ sudainavusio Romo Dambrausko, iš kurio televizininkas A. Ramanauskas-Greitai išsityčiojo sudainavęs „Kelkis, Šūduva“.

Ar reikia priminti, kaip iš LRT buvo išprašytas Gytis Paškevičius, o išrinkus į Seimą Vytautą Juozapaitį, pageidavimų koncertai užvirto jo žmonos ir dukros dainų įrašais. Kaimynai, broliukai latviai, dėl homoseksualų dominavimo svarsto atsisakyti dalyvavimo „Eurovizijoje“, tą patį, jei konkurse dalyvaus palestiniečius žudantis Izraelis, žada ne viena Europos šalis.

Bet pasakykit tai nė karto iki šio renginio prizininkų pakylos lietuvaičių neatvedusiam LRT „profesionalui“ A. Giržadui, kuris su Q⁰ iš karto praras visas „Eurovizijai“ skirtas „babkes“. Bandau įsivaizduoti, kad tokius rezultatus demonstruotų kuris nors Lietuvos krepšinio rinktinės treneris…

Bet kuriam sveikam mąstančiam žmogui aišku, kad visas, su konservatorių partijos filialu LRT susijęs triukšmas – ne laisvo žodžio gynimas, o bandymas toliau nekontroliuojamai švaistyti biudžeto pinigus.

Anekdotas apie vertėją į gestų kalbą, kuris, naudodamasis tarnybine padėtimi, televizijos žinių metu pardavinėjo savo automobilį, Monikutės „kontoroje“ įgavo realų pavidalą. Tragikomiškas veido išraiškas nutaisiusios LRT žinių vedėjos ir visi „nepakeičiami“ LRT žurnalistai jau kelias savaites verkia iš žydrųjų ekranų, kad jų negirdi.

Vis laukiu, kada iš šios bolševikinės-konservatorių televizijos ryte pamatysim transliuojant „Gulbių ežerą“ ir faktinio valstybės vadovo kreipimąsi į tautą. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Jei dabar savo valdžioje turėtume ryžtingą politiką, kuris lieptų M. Garbačiauskaitės-Budrienės kolektyvui iš savo kišenės susimokėti už tylos minutėmis sugaištą eterio laiką pagal galiojančius įkainius, „viščiukų maistas“ pasibaigtų per vieną dieną.

Premjeru tapęs Donaldas Tuskas Lenkijos valstybinėje televizijoje įsitaisiusius propagandistus „išmetė į gatvę“ ir jokios europinės institucijos į tokius „žmogaus teisių“ pažeidimus nei kišosi, nei reagavo, o ir „laisvas žodis“ kaimyninėje valstybėje niekur nedingo.

Mūsuose vietiniams gebelsams ir brežnevams mes iš savo mokesčių mokėtojų surenkamų pinigų kasmet skiriame daugiau nei vienam seniausiųjų Europoje Vilniaus universitetui. Išvadas pasidarykim patys, išeitų, kad landsberginėje Lietuvoje propaganda svarbiau už mokslą ir nebandykit kontroliuoti šiai sričiai skiriamų pinigų panaudojimo.

Valstybės kontrolė, padariusi LRT auditą, ruošiasi daryti patikrinimus ir kitose konservatorijų partijos kontroliuojamose „tvirtovėse“, t. y. „Ignityje“ ir Krašto apsaugos ministerijoje, kurioje paskutinis auditas buvo atliktas 1926 metaus, kaip ir po to sekęs karinis perversmas.

Kas nebijo, tų negąsdina, bet mūsų valdantiesiems, nesugebantiems susitvarkyti su savo tvarką valstybėje įsivedinėjančiais chunveibinais, pranašauju tokią įvykių seką, remiantis LRT analogija. Pradėjus tikrinimus „Ignityje“, Lietuvoje kas valandą minutei nutraukiamas elektros tiekimas šaukiant, kad negalima viešinti Sauliaus Skvernelio įslaptintų bendrovės akcininkų sąrašų. Negalima liesti buvusio energetikos ministro D. Kreivio, dabartinio Ž. Vaičiūno ir „šalin rankas nuo elektros“, jei bus suabejota Roko Masiulio galimybe vadovauti „Igničiui“.

Chunveibinams savo ženkliukuose žodį „kultūra“ tereikia pasikeisti į „elektra“ ir pirmyn į mitingą prie LR Seimo prieš R. Žemaitaičio „Nemuno aušrą“, vatnikus, kremlinius, „penktąją koloną“…

Na, prieš „penktąją koloną“ gali tekti rinktis, kai bus atliktas Krašto apsaugos ministerijos auditas. Tada prie LR Seimo sulauksim bokserių „Vilkų“.

Bandau įsivaizduoti, kaip ant vieno iš jų užsilipęs mūsų tautos „garbė ir sąžinė“ Andrius Tapinas skelbia, kad valdžia Lietuvoje pereina į Nacionalinio gelbėjimo komiteto rankas, kurį sudaro M. Garbačiauskaitė-Budrienė, E. Jakilaitis-Juodišius, O. Šurajevas, R. Miliūtė, L. Kasčiūno, permokėjusio velniai žino kiek už bokserius, vyrai…

P. S. Kažkada, keliaudamas po Kiniją, lankiausi Konfucijaus šventykloje. Kultūrinės revoliucijos metu jame gyvenę vienuoliai buvo išžudyti, knygos sudegintos, pastatas paverstas sandėliais ir garažais. Dabar vienuolynas restauruotas, čia veikia Konfucijaus knygų biblioteka, knygynas. Apie chunveibinų siautėjimą vienuolyno darbuotojai kalbėti nenori.

Ar praėjus kuriam laikui nenorės prisiminti savo dalyvavimo mitinguose ir mūsų kultūrininkai?