Mašinėlė, stalo žaidimas, lėlė ar žaislas-staigmena – šventiniu laikotarpiu daugelis medžioja tobulą dovaną mažiesiems. Psichologų teigimu, žaislai ne tik džiugina, bet ir moko kalbėti apie jausmus, lavina protą, kūrybiškumą, stiprina ryšį su artimais ir net padeda įveikti baimes. Kodėl poreikis žaisti nedingsta net ir suaugus bei kokių žaislų daugiausia dairosi tautiečiai, apžvelgia didžiausios Lietuvoje psichologinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt“ psichologė-psichoterapeutė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Snieguolė Valiaugaitė.
Psichologė-psichoterapeutė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė atkreipia dėmesį, kad žaislai atlieka kur kas gilesnę funkciją nei vien pramoga. Pasak jos, vaikystėje žaidimas – tarsi pagrindinis vaiko „darbas“, leidžiantis per patirtį pažinti pasaulį, formuoti įgūdžius, lavinti kūrybiškumą ir net išmokti atpažinti bei įvardyti emocijas.
„Žaidimo metu vaikai modeliuoja kasdienybę, sprendžia problemas, įveikia baimes, o kartais – ir įgarsina tai, ko nesugeba pasakyti žodžiais. Tai ne tik emocinė iškrova, bet ir svarbi asmenybės formavimosi dalis“, – komentuoja ji.
Psichologei-psichoterapeutei antrina ir lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė: „Pastebime, kad žaislų pasirinkimą mūsų pirkėjams vis dažniau lemia ne tik noras pradžiuginti vaiką, bet ir siekis dovanoti tai, kas lavina, skatina kūrybiškumą ar ugdo socialinius įgūdžius. Patys žaislai tampa ne tik pramoga, bet ir prasminga veikla.“
Duomenys atskleidė – žaisti vis labiau nori ir vyresni
Nors dažnai manoma, kad žaidimai – vaikų reikalas, šiai nuostatai L. Jurkštaitė-Pačėsienė siūlo pakeisti požiūrį. „Vaiko raidai svarbu, kad šalia būtų suaugęs, kuris domisi, žaidžia kartu, padeda įveikti sunkumus. Kartu žaisti – tai kartu būti“, – pabrėžia ji.
Anot jos, žaidimas svarbus ir suaugusiesiems – jis padeda sumažinti kasdienį stresą, skatina emocinį ryšį su vaiku. „Poreikis žaisti niekur nedingsta – keičiasi tik forma. Ir tai vis dar išlieka vienas efektyviausių būdų kurti artumą šeimoje“, – pažymi L. Jurkštaitė-Pačėsienė.
„Maximos“ duomenimis, poreikį žaisti suaugus patvirtina vis labiau auganti „kidult“ prekių kategorijos paklausa. „Tai rodo, kad žaidimams vis daugiau dėmesio, savo laiko išties skiria ir vyresni pirkėjai. Suaugusiems įdomūs sudėtingi konstruktoriai, kolekciniai modeliai, klasikiniai ir strateginiai ar bendravimą skatinantys žaidimai“, – įžvalgomis dalijasi S. Valiaugaitė.
Nepriklausomai nuo amžiaus, poreikį žaisti turi visi
Psichologė-psichoterapeutė priduria, kad bendrai poreikis žaisti yra natūralus ir įgimtas – jis kyla iš emocinės-motyvacinės sistemos, susiformavusios evoliucijos eigoje ir aptinkamos daugelyje žinduolių. Ši sistema būdinga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems ir yra atsakinga už žaismingumą, smalsumą bei spontanišką džiugesį.
„Žaidimas – tai ne tik smagi veikla. Jis atlieka ir svarbią psichologinę funkciją: padeda mokytis ir reguliuoti emocijas, kurti ryšį su kitais, lavina kūrybiškumą. Žaidimo metu organizme suaktyvėja dopaminas, endorfinai ir oksitocinas – šie neuromediatoriai susiję su džiaugsmo, smalsumo, motyvacijos bei artumo jausmais.
Taigi, vaikams žaidimas padeda pažinti pasaulį ir savo emocijas, o suaugusiesiems – išlaikyti lengvumą, kurti artimesnį ryšį per žaismingą bendravimą, humorą ar net flirtą“, – pabrėžia ji.
Žaislai – žvilgsnis į vaikų vidinį pasaulį
Psichologė-psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad žaidimas ir žaislai vaikams padeda atskleisti ir savo vidinį pasaulį – žaisdami jie kuria istorijas, dialogus, mokosi bendravimo modelių, per vaidmenų žaidimus perpranta socialinius santykius. Tai, pasak jos, ypač svarbu formuojantis pirmajam emociniam raštingumui ir bendravimo įgūdžiams.
Tinkamai parinktas žaislas gali lavinti ne tik kūrybiškumą ar vaizduotę, bet ir loginį mąstymą, dėmesio koncentraciją ar motoriką. Pavyzdžiui, konstruktoriai ir dėlionės padeda ugdyti kognityvines funkcijas, o stalo žaidimai – planavimo gebėjimus, atmintį, gebėjimą laukti savo eilės.
Be to, L. Jurkšaitė-Pačėsienė dalinasi, kad žaislai turi įtakos ir fiziniam vaikų vystymuisi – lavina smulkiąją bei stambiąją motoriką, gerina akių-rankų koordinaciją: „Per judesius, lietimą, dėliojimą ir manipuliacijas žaislais formuojasi ne tik fiziniai įgūdžiai, bet ir pasyviai vystosi kalba bei mąstymas.“
Dominuoja interaktyvūs, lavinamieji, realūs ir žaislai su siurprizais
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo žaislai, kurių turinys iki paskutinės akimirkos lieka paslaptis – žaislai-siurprizai (angl. „blind boxes“). Pasak psichologės-psichoterapeutės, netikėtumo momentas gali sustiprinti teigiamas emocijas ir suteikti ypatingą reikšmę dovanai.
„Gavęs dovaną vaikas jaučiasi pastebėtas, svarbus. Jei dar gali šiuo džiaugsmu pasidalinti su artimaisiais – ryšys su suaugusiuoju stiprėja. Taip formuojasi ir pasitenkinimo gyvenimu pagrindai ateityje“, – aiškina ji.
Pasak „Maximos“ atstovės S. Valiaugaitės, kasmet pirkėjų dėmesys vis labiau krypsta ne tik į klasikinius žaislus, bet ir į kūrybiškus ar netikėtus pasirinkimus. Viena ryškiausių tendencijų – maisto tematikos žaislai: mažylių virtuvės rinkiniai, mėsainiai, vaisiai ir panašiai. Visgi, vaikams, pasak jos, labiausiai ieškoma žaislų, kurie lavina ir ugdo.
„Šiandien žaislai turi ne tik džiuginti, bet ir būti vertingi vaikui. Paklausiausiais metai iš metų – įvairūs konstruktoriai, lavinamieji žaislai ir stalo žaidimai. Nedingsta susidomėjimas ir standartiniais pliušiniais žaislais, mašinėlėmis, lėlėmis. Įdomu, kad vis daugiau pirkėjų renkasi ir mokomuosius STEM rinkinius – eksperimentams, kūrybai, gamtos pažinimui. Dar viena ryški tendencija – interaktyvūs arba išmanūs žaislai su garsais, šviesomis ar galimybe juos „prižiūrėti“. Pavyzdžiui, interaktyvi papūga ar šuniukas, kurį reikia pagydyti. Pastebimas išties didelis susidomėjimas žaislais, stebinančiais forma ar elgesiu – nuo keistų garsų iki netikėtų medžiagų“, – pažymi S. Valiaugaitė.
Parengta pagal „Maximos“ pranešimą
