Gruodžio 3 d. 17.30 val. Vilniaus karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks atminimo vakaras „Neišduoti idealai: atminimo vakaras skirtas A. Kentrai“, skirtas laisvės kovų kronikininkui, pogrindžio liudytojui ir Sibiro tremtį patyrusiam Lietuvos laisvės kovotojui Albinui Kentrai (1929–2023).
Vytauto Didžiojo karo muziejus, plėsdamas Lietuvos laisvės kovų pažinimo medžiagą, rengia šį vakarą norėdamas įprasminti vieno ryškiausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių A. Kentros gyvenimo kelią.

Albinas Kentra – žmogus, nepasidavęs nei lageriams, nei saugumui, nei okupacinės santvarkos spaudimui, nei dabartiniams Lietuvos užvaldytojams. Jo rankose liko daugybė slaptai nufilmuotų ir nufotografuotų liudijimų, kurie šiandien yra neįkainojama Lietuvos istorijos dalis.

Jaunystėje A. Kentra stojo į pasipriešinimą Sovietų valdžiai, patyrė kalinimą ir tremtį, tačiau į Lietuvą grįžo išsaugojęs savo svarbiausią bruožą – nepalaužiamą sąžinę. Jo slaptai daryti vaizdo kadrai ir nuotraukos tapo rezistencijos atminties pagrindu, o jo namai Vilniuje ilgus metus buvo tarsi mažasis laisvės muziejus, kuriame rinkosi istorijos tyrėjai, jaunimas ir bičiuliai.

A. Kentros leidybinėje dirbtuvėje Vilniaus universitete gimė daugybė slapta rengiamų tekstų ir leidinių. Jo triūsas ne tik padėjo išsaugoti pogrindžio istoriją, bet ir išlaikė gyvą laisvės dvasios liudijimą, perduotą ateities kartoms.
Vakaro dalyviai
Renginį ves Lietuvos laisvės kovų ir Mūsų-Lietuvos brolių draugijos vadovė Loreta Kačinskaitė.
Prisiminimais apie Albiną Kentrą ir jo veiklą dalinsis: Antanas Ivinskis – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Dalios Grinkevičiūtės ekspozicijos muziejininkas, Ramunė Vėliuvienė – grafikė, Bronius Leonavičius – dailininkas, Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugijos narys, dim. mjr. Antanas Burokas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos narys, Algirdas Petrusevičius – buvęs Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininkas, buvęs Seimo narys, Lietuvos laisvės kovų-Miško brolių draugijos narys, Irena Tumavičiūtė – germanistė, Mažosios Lietuvos tyrėja, Audronė Sabaliauskienė – buvusi Danijos kultūros instituto filialo Lietuvoje direktorė, Rita Malinauskienė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė, Valentinas Bartašiūnas – gydytojas chirurgas, buvęs Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos centro valdybos pirmininkas.

A. Kentra nuo pat jaunystės dalyvavo antisovietiniame partizaniniame pasipriešinime, kalėjo GULAGO lageriuose, išėjęs į laisvę tęsė kovą už lietuviško identiteto išsaugojimą. A. Kentros gyvenimas yra savotiška sėkmės istorija: išėjęs iš sovietinio lagerio, kartu su iškraipyta savo pavarde dokumentuose jis gavo šansą naujam gyvenimui. Kalinimo vietose pramokęs užsienio kalbų, pradeda studijuoti anglų kalbą Vilniaus universitete. Užsienio kalbą A. Kentra suvokia kaip langą į laisvąjį pasaulį, kaip galimybę žinoti daugiau, nei leidžia okupacinis režimas.
Albino Kentros rūpesčiu Vilniaus universitete buvo įkurta anglų kalbos audiovizualinė laboratorija, kuri buvo vertinama ne tik Sovietų Sąjungoje, bet ir užsienyje. A. Kentra inicijavo Vilniaus universiteto senųjų rūmų puošybą menininkų darbais, tokiu būdu skleidė lietuviškumo dvasią, žadino tautinę sąmonę. Tuo metu partiniai veikėjai šiuos darbus vadino „Kentros folkloriniu nacionalizmu“.
Sąjūdžio metais A. Kentra tapo atgimimo renginių kino operatoriumi. Atkūrus nepriklausomybę, jis ėmėsi savo gyvenimo misijos, kaip duoklės žuvusiems partizanams – Miško brolių namų įkūrimo.
Albinas Kentra (1929–2023) gyveno taip, kad nei okupacinė sistema nei dabartiniai laisvos Lietuvos biurokratai ir išdavikai jo nepalaužė.






















,,dabartiniai laisvos Lietuvos biurokratai ir išdavikai jo nepalaužė” – Tie biurokratai ir išdavikai turėtų būti įvardinti.
Kiek pamenu, Zuoko laikais teko kovoti dėl vietos Miško brolių muziejui. Berods, ir Kubilius ten pasižymėjo. Tada tą gatvę, ar ir daugiau dalinosi. Reiktų paieškoti tos garbės istorijos.
“išėjęs į laisvę tęsė kovą už lietuviško identiteto išsaugojimą.”.
Manau, jis kovojo už lietuviškos tapatybės, savasties išsaugojimą.
Kas čia darosi – identitetai, šansai, mačai, herojai…?