Ar menininkas turi gauti atlygį už tai, kad jo kūrinys rodomas parodoje? Šis klausimas vis dar kelia aistras – net tarp pačių kūrėjų.
Asociacija LATGA neseniai atliko apklausą, kurios rezultatai atskleidė, kad net 96 proc. menininkų yra dalyvavę parodoje, už kurią negavo jokio atlygio! Atlygio už parodas tema nagrinėta ir naujos LATGA tinklalaidės pirmajame epizode, kurį vedė žinoma menininkė, visuomenininkė Nomeda Marčėnaitė.
Pasak apklausą rengusios LATGA Menų skyriaus vadovės Ingridos Radovič, iš viso anoniminėje apklausoje dalyvavo 209 vaizdinio meno autoriai.
Su LATGA narystės sutartis pasirašę apie 1500 menininkų – tapytojų, skulptorių, fotografų, grafikų, tekstilininkų ir kt. „Vis dėlto apklausa buvo skirta ne tik nariams, joje galėjo dalyvauti bet kuris vaizdinių menų atstovas“, – pasakojo ji.
Kodėl jie dirba nemokamai?
Didžioji dalis atsakiusiųjų į LATGA klausimus – patyrę menininkai: 60% profesionaliai aktyvūs 16 metų ir daugiau, 30% – daugiau nei 5 metus. Taip pat dauguma atsakiusiųjų yra aktyvūs ir dažnai parodose savo kūrinius rodantys menininkai – 70% dalyvavo 5 ir daugiau parodų per pastaruosius 5 metus.
Vis dėlto, nepaisant patirties ir dažno dalyvavimo parodose, iš meno pragyventi sekasi sunkiai. Pirmoje vietoje kaip pagrindinis pajamų šaltinis atsidūrė veikla, nesusijusi su kūryba (darbas kitose srityse). Ją pažymėjo 39% (82 iš 209) respondentų, dar beveik 19% (39 iš 209) gyvena iš mokymo, užsiėmimų ar paskaitų, trečioje vietoje – kūrybos pardavimai (38 iš 209).
Kaip pagrindines priežastis, kodėl sutinka dalyvauti parodose be atlygio, autoriai nurodė galimybę padidinti savo kūrybos matomumą ir pasiekti platesnę auditoriją (67,66%) ir norą pasidalyti savo kūryba su visuomene (65,17%).
Mažiau nei pusė pažymėjo galimybę papildyti savo kūrybinę biografiją (CV) svarbia paroda (49,75%) bei lūkestį, kad tai ateityje suteiks apmokamų galimybių (parduoti kūrinius, gauti užsakymus) (44,28%).
Tarp parodų erdvių, kur autoriai dažniausiai dalyvavo be atlygio, – valstybės finansuojamos galerijos ir muziejai (62,69%), menininkų sumanymų / kolektyvinės erdvės (44,28%), tarptautinės parodos (42,29%), savivaldybių erdvės (39,30%).
Paklausti, kas padėtų užtikrinti, kad autoriai gautų atlyginimą už parodas, autoriai dažniausiai rinkosi šiuos atsakymus: reikalavimo mokėti atlyginimą už viešą rodymą įtraukimas į projektų finansavimo taisykles (pvz., Kultūros tarybos konkursuose) (63,64%).
Taip pat valstybės skiriamas didesnis finansavimas galerijoms ir muziejams, numatant atskirą biudžeto eilutę atlyginimui už viešą rodymą parodose (63,16%); kūrybinių sąjungų ar profesinių organizacijų nustatyti patariami ar minimalūs atlyginimo už viešą rodymą parodose dydžiai (63,16%).
Tinklalaidėje – apie sistemines problemas ir pokyčių būtinybę
Pasak I. Radovič, labiausiai autorių nuomonės išsiskyrė paklausus, koks turėtų būti teisingas atlyginimas už 10 kūrinių viešą rodymą nemokamoje parodoje vieną mėnesį. „Ko gero, labai sunku nustatyti vieną atlyginimą, nes reikia įvertinti labai daug veiksnių, susijusių ir su parodos erdve, ir su kūriniais, ir su pačiu menininku.
Be to, autoriai dažnai turi omenyje rengiant parodą atliktą darbą ir patirtas išlaidas, o ne autorinį atlyginimą, kaip numatyta įstatyme. Atsakymai taip pat parodė, kad dabar dažnai net neatlyginama už darbų įvedimą ir transportavimą. Kai kurie mini, kad patys turi susimokėti ir už parodos erdvę.“
Apie tai, kodėl tikrovėje vis dar sudėtinga užtikrinti autorių teisę į atlygį už kūrinių rodymą parodose, kalbėta ir naujos LATGA tinklalaidės „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ pirmajame epizode, kurį galima rasti LATGA „YouTube“ kanale: čia. Jame taip pat aptarti LATGA apklausos ir kitų tyrimų apie menininkų padėtį rezultatai.
Diskusija apie menininkų problemas ir galimus sprendimus
Kristina Mažeikaitė – kultūros politikos tyrėja, tapytoja, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė; Eglė Ganda Bogdanienė –tekstilininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, LATGA tarybos narė.
I. Radovič – LATGA Menų skyriaus vadovė; ir Nomeda Marčėnaitė – keramikė, visuomenininkė, kuriai buvo patikėta moderuoti šį tinklalaidės parodą.
Žinovai: „Sistema neveikia“
„Vaizdiniai menininkai dažnai dirba daugiau nei vidutinę darbo savaitę, tačiau pagrindinės jų pajamos ateina iš su kūryba nesusijusio darbo. Taigi vaizdinių menų atstovų pajamos, lyginant su kitų meno sričių atstovų, yra pačios mažiausios. Tai rodo, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų“, – epizode kalbėjo K. Mažeikaitė.
„Vis daugiau kalbama apie tai, kad dailininkai, fotografai ir kiti vaizdinių menų autoriai negauna atlygio už viešą kūrinių rodymą parodose – arba gauna labai mažą“, – pažymėjo I. Radovič.
„Muzikantas groja – gauna atlygį. Aktorius vaidina – gauna atlygį. Mano paroda – mano savotiškas pasirodymas. Nesvarbu, kad aš ten nei šoku, nei dainuoju.
Tai yra mano prisistatymas ir už tai man turi mokėti pinigus. Tai jeigu bus ta vieninga nuomonė, tada ir atsiras kompleksiniai sprendimai. Mano galva, Vyriausybė, asociacijos, muziejai, galerijos turėtų susijungti ir pagaliau priimti labai rimtus sprendimus dėl atlygio parodose“, – sakė E. G. Bogdanienė.
Laidos viešnios pokalbio metu nepamiršo aptarti ir kultūros lauko naujienų, įskaitant Kultūros protestą. Taip pat pasidžiaugė, kad nepaisant palyginti mažos grąžos iš kūrybos ir nederamo valstybinio finansavimo, Lietuvos menininkai pagal įtaką yra 11 vietoje pasaulyje. „Kitaip tariant, čia yra ta karvė, kuri mažai ėda, bet labai daug duoda“, – šmaikščiai pastebėjo N. Marčėnaitė.
LATGA naujas mokomasis projektas – tinklalaidžių ciklas „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“ – tai nuoširdi ir atvira erdvė pokalbiams apie kūrybą, autorių teises, įkvėpimo paieškas bei iššūkius, su kuriais kasdien susiduria autoriai iš įvairių meno sričių – nuo muzikos iki vaizdinių menų.
