Seimui pristatytas 2026–2028 metų biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai.
„2026 metai bus šiek tiek išskirtiniai – BVP augimas, namų ūkio vartojimas bus šiek tiek greitesnis, metinė infliacija ir darbo užmokesčio pokyčiai bus nuosaikesni, šiek tiek lėtėjantys. Grįžtant prie ekonomikos augimo ir namų ūkio vartojimo ir kas įtakos šiuos pokyčius, reiktų paminėti antros pensijų pakopos pakeitimus ir tam tikrą pinigų kiekio įsiliejimą į ekonomiką. Tai, be abejo, šiek tiek paskatins ir ekonomikos augimą, ir infliaciją. Mūsų pagrindinės tarptautinės partnerės toks naujo kurso ieškojimas, šiek tiek senų tvarkų peržiūrėjimas taip pat gali atsiliepti ir jau dabar atsiliepia prekybos grandinėms ir bendrai ekonomikai. Galbūt norėtume šiek tiek greitesnio ekonomikos augimo, bet, matant tai, kas aplink mus vyksta, prognozės yra neblogos ir jeigu jos išsipildys, manau, kad bus labai gerai“, – pristatydamas teisės aktą nariams sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Iššūkiais šalies viduje ministras vadino visuomenės senėjimą, gan aukštą nedarbo lygį, turintį struktūrinio nedarbo požymių: „Kalbant apie teigiamus veiksnius, tai, turbūt visi žinome, kad mūsų ekonomika dabar pasižymi gana stipria vidaus paklausa, tokiu gana optimistiniu požiūriu į ateitį žmonių, kai iš tiesų vartojama yra nemažai. Efektyviau įsisavinamos tam tikros ES lėšos“.
Didėja pajamos ir išlaidos
Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 20 mlrd. 998, 3 mln. eurų (įskaitant 3 mlrd. 684,8 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).
Panuojamos išlaidos sudarys per 27 mlrd.464 mln. eurų. Asignavimai viršys pajamas beveik 6 mlrd. 465,8 mln. eurų.
Žmonių pajamos ir socialinis saugumas
Pristatydamas finansinius rodiklius, finansų ministras pažymėjo, kad daugiausiai lėšų numatoma skirti žmonių pajamų didinimui, saugumo užtikrinimui.
„Pagrindiniai šio biudžeto prioritetai yra žmonių pajamos ir socialinis saugumas, kam bus skiriama apie 950 mln. eurų daugiau. Infrastruktūrai, čia turbūt kelių infrastruktūrai, bus skiriama 815 mln. ir gynybai 4,8 mlrd. eurų. Dirbančiųjų, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, pajamos auga beveik 440 mln., tai didžiąją dalį, kaip jau minėta, sudaro mokytojų algų augimas, medikų, statutinių pareigūnų, kultūros darbuotojų algų augimas. Nuo kitų metų darbo užmokestis gydytojams augs 100 eurų, slaugytojams – 127. Taip pat numatytas su minimalia mėnesio alga surištų atlyginimų didėjimas ir darbo užmokesčio indeksavimas visiems valstybės tarnautojams 0,7 proc. Senatvės pensijos augs labai dideliu tempu – 12 proc. arba 80 ir 90 eurų, ir tai palies 630 tūkst. žmonių“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Gynyba
Numatoma, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.
Gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis. Išlaidos gynybai 2026 m. sudarys 14 proc. visų biudžetų išlaidų (neskaitant ES ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų).
Didesnį finansavimą planuojama skirti valstybės gynybos stiprinimui, Lietuvos kariuomenės modernizavimui, naujos ir modernios ginkluotės įsigijimui, karinės infrastruktūros plėtrai (poligonų, kareivinių statybai). Didžiausi artimiausi prioritetai – tai nacionalinės divizijos įkūrimas bei Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje iki 2027 m.
Infrastruktūra
2026 m. šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų, o tai yra 77 mln. eurų daugiau palyginti su 2025 m. tam suplanuota suma (nevertinant lėšų iš Valstybės gynybos fondo (2025 m. 59,1 mln. eurų) ir 2025 m. vieniems metams skirtų tikslinių lėšų magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimui (20 mln. eurų). Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos –200,1 mln. eurų.
Numatoma, kad reikšmingai augs savivaldybių pajamos – jos viršys 7,3 mlrd. eurų (lyginant su 2025 m. auga 696,9 mln. eurų arba 10,4 proc.).
Biudžeto projekte planuojamos rekordinės ES investicijos – numatoma, kad 1 247 mln. eurų sudarys 2021–2027 m. Investicijų programos, 1 643 mln. eurų – plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos.
Pristačius biudžeto projektą, Seimo statute nustatyta tvarka, jis bus svarstomas visuose parlamento komitetuose. Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 25 d., antrasis svarstymas – ne vėliau kaip gruodžio 9 d.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
