Lietuvos geologijos tarnyboje saugoma daugiau kaip 131 tūkst. geologinių dokumentų – ataskaitų, žemėlapių, brėžinių, gręžinių duomenų, geofizinių tyrimų diagramų, žemėnaudos planų ir kitų tyrimų rezultatų. Visa tai – Geologijos fondas, nuo 1945 m. kaupiantis duomenis apie geologinius tyrimus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Tarp fondo vertybių – pirmasis pokarinis Lietuvos naudingųjų iškasenų žemėlapis, parengtas 1945 m., bei 1981 m. kolūkių laikų planai – juose pažymėta, kur buvo žvyro, molio ar požeminio vandens telkiniai.
Kai kuriuose dokumentuose išlikusios ekspedicijų nuotraukos, ranka braižytos schemos bei litologiniai pjūviai leidžia pamatyti, kaip anuomet buvo atliekami geologiniai tyrimai.
Kam naudingos fondo žinios
Geologijos fondo duomenys labai reikalingi daugelyje sričių.
Pavyzdžiui, juos naudoja:
inžinieriai ir projektuotojai, vertindami grunto sąlygas naujiems tiltams, keliams, pastatams ir kitai infrastruktūrai,
aplinkosaugos žinovai, atliekantys poveikio aplinkai vertinimus, analizuodami taršos šaltinius ar požeminio vandens išteklius,
žaliavų ir energetikos sektoriaus įmonės, rengdamos naudingųjų iškasenų gavybą, žaliavų naudojimą ar geoterminius projektus,
savivaldybės ir ministerijos, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus ir sprendimus dėl žemės naudojimo,
studentai ir mokslininkai, naudojantys geologinę medžiagą moksliniams tyrimams ir praktiniams darbams.
Kiekvienas tyrimas, kiekvienas gręžinys – tai dalis bendro Lietuvos geologinio paveikslo.
Vien 2023 m. fonde užregistruoti 6 737 nauji geologinių tyrimų dokumentai ir 393 gręžinių pasų „knygos“, daugiausia inžinerinės geologijos tematikos (86,3 proc. visų įrašų).
Skaitmeninės žinios
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Geologijos fonde buvo sukaupti 131 998 įrašai, saugomi „Bibliofondo“ posistemyje – tai Valstybinės geologijos informacinės sistemos dalis.
2023 m. į duomenų bazę perkelta 6 722 ataskaitų skaitmeninės žinios, o kasmet fonde registruojama dar apie 7–9 tūkst. naujų dokumentų, daugiausia inžinerinės geologijos.
Čia rasite ne tik duomenis apie naudingųjų iškasenų telkinius ar požeminio vandens išteklius, bet ir žemėlapius, apimančius pasienio teritorijas su Lenkija, Latvija, Baltarusija ir Estija, sudarytus vykdant bendrus projektus nuo 1990-ųjų.
Reikiamus dokumentus nuotoliniu būdu gali užsisakyti kiekvienas – fondo žinios teikiamos kaip paslauga, todėl ji prieinama tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių vartotojams.
2023 m. šia paslauga pasinaudojo 591 fondo skaityklos lankytojas – jiems išduoti 1 784 dokumentai, o pagal 170 prašymų pateikta skaitmeninės geologinės žinios.
Kviečiame domėtis ir tyrinėti
Geologijos fondas – patikimas šaltinis tiems, kurie dirba su geologiniais tyrimais, žada projektus ar ieško istorinės medžiagos apie Lietuvos žemės gelmes. Be abejo, jis atviras ne tik mokslininkams ar srities žinovams, o visiems, kuriems įdomi geologija.
Daugiau žinių – Lietuvos geologijos tarnybos e. paslaugų sistemoje, posistemėje „Bibliofondas“.
