Sostinės Taryba pritarė bendradarbiavimo sutarčiai su „Via Lietuva“ dėl išvažiavimo iš Gariūnų g. link Kauno projekto įgyvendinimo. Vilniaus miesto meras anksčiau šiais metais viešai pasakė, kad valstybei priklausanti kelio atkarpa, nebūdama valstybės prioritetu, bus platinama miesto iniciatyva, o tam reikėjo gauti „Via Lietuva“ įgaliojimą. Praplatinus išvažiavimą šioje susisiekimo jungtyje būtų sprendžiamos tiek kasdienio eismo problemos, tiek strateginiai miesto gyventojų saugumo klausimai.
„Išvažiavimas iš Vilniaus link Kauno ties Gariūnais yra it butelio kaklelis. Tas jau buvo seniai aišku ir dėl to pirmiausiai kreipėmės į Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijas, kadangi šis kelias priklauso valstybei, o ne savivaldybei. Tačiau ministerijos atsakė, kad ši jungtis, ties kuria kartais stovi didelė dalis miesto, joms nėra prioritetas. Taigi, savivaldybė pasirašydama šią sutartį gauna įgaliojimą padaryti šį darbą pati.
Išvažiavime ties Gariūnais akivaizdžiai reikėtų bent dviejų eismo juostų, šiandien įrengta tik viena eismo juosta ir dėl to spūstyje stringa tiek vilniečiai, tiek miesto svečiai. Be to, tai yra ir kritinis taškas sostinės evakuacijos plane. Džiaugiuosi, kad diskusijose su „Via Lietuva“ pavyko pasiekti tašką, kada jau galėsime imtis realių veiksmų problemai spręsti“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Bendradarbiavimo sutartimi Vilniaus miesto savivaldybė prisiima atsakomybę parengti išvažiavimo iš Gariūnų g. link Kauno projektą ir jį įgyvendins savo lėšomis. Užbaigus darbus projekto priežiūra bus perduota AB „Via Lietuva“, kuriai ir priklauso magistralinis kelias A1 „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“.
Vykdant darbus bus maksimaliai prailginamas transporto priemonių įsiliejimas iš Gariūnų g. link Kauno ir po magistraliniu keliu A1 esantis pėsčiųjų-dviratininkų tunelis. Kartu bus pertvarkoma ir poilsio aikštelė, kurioje dabar įsikūrusi kavinė – jos vieta bei prieigos nebus keičiamos, sutrumpės automobilių stovėjimo aikštelės ilgis.
Planuojama, kad važiuojamoji kelio dalis Kauno kryptimi būtų platinama 1,8–3,8 m, visos rekonstruojamos atkarpos ilgis siektų apie 850–900 metrų. Ši informacija būtų tikslinama pradėjus projektavimo darbus.
Planuose – ir viadukas per Gariūnų gatvę
Primename, kad Vilniaus miesto savivaldybės Taryba dar praėjusiais metais pritarė šalia Gariūnų sankryžos esančio sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai. Nors teritorija nedidelė, tačiau ji svarbi siekiant pradėti Gariūnų sankryžos rekonstrukcijos antrąjį etapą ir įrengti viaduką per Gariūnų gatvę.
2023-ųjų rudenį užbaigtas pirmasis Gariūnų sankryžos rekonstrukcijos etapas. Jo metu įrengta žiedinė sankryža su Paneriškių gatve, rekonstruoti lietaus ir vandens nuotekų tinklai, įrengtas apšvietimas, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Antruoju etapu planuojama vieno lygio šviesoforais reguliuojamą Gariūnų ir Paneriškių gatvių sankryžą rekonstruoti į dviejų lygių sankryžą pastatant viaduką. Daugiau apie tai galite skaityti čia.
Skaičiuojama, kad per parą Gariūnų gatve pravažiuoja apie 50–67 tūkst. transporto priemonių, todėl planuojamas viadukas užtikrins nenutrūkstamą transporto eismą ir padės išvengti spūsčių.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
Vilniui kaip trečdalį Lietuvos gyventojų sudarančiam, kaip artėjančiam prie milijono gyventojų miestui, kaip sostinei tikslinga rūpintis ne tik Via Lietuva, bet ir Via Baltica tiesesne atšaka tiek nuo Augustavo, tiek nuo Panevėžio. Tačiau nesigirdi, kad Benkunskas Vyriausybėje keltų tiesesnio ir geresnio sostinės susisiekimo keliais ir geležinkeliais su kaimyninėmis šalimis, pasauliu klausimą. Antai akivaizdu, kad Lietuva krovinių tranzite iš Rytų ir Vakarų bei keleiviniame susisiekime galėtų konkuruoti su Baltarusija (kažkokia dalimi ir su Lenkija, gal ir Latvija) tik turėdama tiesią greitąją vėžę Vilnius – Augustavas (Balstogė). Dabar, kaip girdėti. Vilnius paliktas ir be “Rail Baltica”, tačiau dėl tokios prolenkiškais interesais Vyriausybės vykdomos politikos Vilniaus atžvilgiu sostinės mero balso viešumoje nesigirdi.