Dėl esminio techninio gedimo nenumatytam laikui sustabdytas keltuvo į Gedimino kalną veikimas. Nuo šiol į kalną bus galima patekti tik pėsčiomis – stačiu akmenimis grįstu taku ir mediniais laiptais nuo Vilnios upės pusės. Tai reiškia, kad daliai visuomenės – neįgaliesiems, pagyvenusiems, šeimoms su mažais vaikais – prieiga prie valstybės simbolio tampa apsunkinta.
Vien 2024 metais keltuvu į Gedimino kalną kilo 177 tūkst. lankytojų, iš jų dalis – nemokamai, pasinaudoję jiems priklausančiomis lengvatomis. Daugiausiai tai vaikai, senoliai, asmenys su negalia.
Keltuvas į Gedimino kalną buvo įrengtas dar 2003 metais kaip vienetinis, specialiai šiai vietai pritaikytas įrenginys. Per daugiau nei du dešimtmečius Lietuvos nacionalinis muziejus nuosekliai rūpinosi keltuvo technine būkle – buvo reguliariai atliekama techninė priežiūra ir remonto darbai, siekiant užtikrinti, kad lankytojai galėtų saugiai ir patogiai pakilti į kalną.
Šiandien keltuvas yra visiškai nusidėvėjęs. 2017 metais keltuvas neveikė daugiau kaip 40 proc. darbo dienų, 2018 metais – beveik trečdalį metų. Vėlesniais metais prastovų skaičius toliau augo. Per pastaruosius dvejus metus keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų. Neplanuotiems keltuvo remontams Lietuvos nacionalinis muziejus per pastarąjį dešimtmetį išleido neplanuotai daug lėšų: jei 2018 m. remonto išlaidos buvo šešis kartus didesnės nei įprasta priežiūra, tai 2019 m. šis skirtumas siekė jau trylika kartų.
Gedimų ne tik daugėja – jie darosivis rimtesni, o dabartinis sutrikimas – vienas sudėtingiausių per visą veikimo laikotarpį. Net ir sėkmingai pašalinus esamą gedimą, tai būtų tik trumpalaikis sprendimas.
Dėl unikalios keltuvo konstrukcijos tampa vis sudėtingiau rasti atsarginių detalių, o kiekvienas remontas užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau. Todėl būtina spręsti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ieškoti ilgalaikio sprendimo – naujo, šiuolaikinio keltuvo, kuris užtikrintų visų lankytojų saugumą, patogumą ir prieinamumą.
Valstybės simbolio prieinamumo problemos
Keltuvo veikimas jau daugelį metų buvo neprognozuojamas, o dėl nuolatinių gedimų turistinės grupės dažnai atsisakydavo lipti stačiu taku ir praleisdavo valstybės simbolį savo maršrutuose. Nesant garantijos, kad keltuvas veiks, jau trejus metus aukšto lygio delegacijos į Gedimino kalną nebevedamos.
Ant Gedimino kalno vykstant vis daugiau kultūrinių renginių, todėl kyla problemos ir dėl jų prieinamumo, artimiausias renginys – „Šventaragio“ festivalis – su šia problema taip pat susidurs. Lankytojai į koncertus turės kilti pėsčiomis.
Naujo keltuvo būtinybė
Lietuvos nacionalinis muziejus dešimties metų laikotarpiu ne kartą yra kreipęsis į Finansų ir Kultūros ministerijas dėl naujo keltuvo būtinybės, todėl nutikus šiam gedimui dar kartą pakartojo prašymą skirti finansavimą naujo keltuvo projektavimui ir įrengimui.
Muziejus yra paskaičiavęs, kad naujo keltuvo įrengimas kainuotų apie 8 milijonus eurų. Net ir skyrus šias lėšas, naujo keltuvo statyba užtruktų 3–4 metus, todėl projektavimą būtina pradėti kuo skubiau.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimą
