Šių metų sausį-liepą dyzelino pardavimams toliau krentant, degalinių tinklai skaičiuoja nuostolius ir priversti imtis drastiškų priemonių – uždaryti degalines pasienyje, trumpinti darbuotojų darbo laiką. 2025-2026 m. Lietuvoje numatytas bendras dyzelino akcizo dyzelinui padidėjimas net 47,5 proc. – taip sparčiai Lietuvoje neaugo joks kitas mokestis. Ši mokesčių politika jau dabar lemia dramatiškus pokyčius rinkoje.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų sausio-liepos mėnesiais Lietuvoje parduota 1,025 mlrd. litrų dyzelino (įskaitant žymėtą dyzeliną) – tai net 16,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien liepos mėn. fiksuotas 17,3 proc. dyzelino pardavimų sumažėjimas lyginant su praėjusių metų liepos mėn.
„Net įsibėgėjus vasarai, kai dažniausiai stebimas sezoninis pardavimų augimas, dyzelino rinka ir toliau krenta, o šis kritimas beveik 3 kartus viršija optimistines Finansų ministerijos prognozes, kurios šiemet numatė vidutiniškai tik 6 proc. rinkos sumažėjimą. Praėjus daugiau nei pusmečiui po akcizo pakėlimo, situacija degalų rinkoje yra ypač sudėtinga, o pasienio su Lenkija regionuose – situacija tiesiog katastrofiška“, – teigė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Šiemet Lietuvoje ženkliai padidinus dyzelino akcizą, o Lenkijai to nepadarius, vidutinė degalų kaina Lenkijos degalinėse tapo 8-10 ct/l mažesnė nei Lietuvoje. Šį skirtumą išnaudoja tiek pervežimo bendrovės, tiek ir pasienio regiono gyventojai, kurie degalus pilasi Lenkijoje. Lietuvos degalinės, ypač pasienyje, neteko didžiosios dalies klientų. Kai kurių degalinių apyvartos krito net 95 proc, tad verslai priversti mažinti darbo vietas, trumpinti darbo laiką arba visai užverti duris.
Pardavimų kritimas ypač skaudžiai atsiliepė nedideliems degalinių tinklams, kurie turi mažiau finansinių išteklių nuostoliams kompensuoti. Dėl ženkliai kritusių pardavimų trumpinami kai kurių pasienio degalinių darbo laikai, atsisakoma naktinių pamainų.
„Pasienio degalinės priverstos imtis drastiškų priemonių, siekiant optimizuoti drastišką pajamų kritimą. Visomis išgalėmis siekiama išlaikyti darbuotojus, suprantant, kad atokiose Lietuvos savivaldybės darbo rinkos galimybės yra labai ribotos“, – pabrėžė K. Čeredničenkaitė.
Akcizų didinimo tempas – beprecedentis
Lietuvoje dyzelino akcizų augimo tempas – sparčiausias Europos Sąjungoje. Šiemet dyzelino akcizas (su CO2 dedamąja) padidėjo 26,7 proc. (nuo 410 eurų iki 519,6 eurų už 1000 l). O jau 2026 metais planuojamas dar vienas reikšmingas šuolis – akcizas pakils dar 16,4 proc. iki 604,8 eurų už 1000 litrų.
„Per šiuos ir kitus metus bendrai akcizas dyzelinui bus išaugęs net 47,5 proc. – turbūt būtų sunku rasti mokestį, kurio kėlimo tempas būtų toks spartus. Akivaizdu, kad akcizo didinimas vyksta beatodairiškai, be realaus vertinimo, kokias pasekmes jis sukelia tiek verslui, tiek valstybės biudžetui. Degalų kainų augimas skatina infliaciją, silpnina vietinį verslą, o dėl sumažėjusios paklausos valstybė surenka mažiau mokesčių: akcizo, pridėtinės vertės ir pelno mokesčių“, – sakė LIEPA prezidentė.
Pavyzdžiui, šiemet iš padidinto degalų akcizo valstybė planavo surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau LIEPA skaičiavimais realybė kitokia t.y. atsižvelgiant į dabartinius degalų pardavimo rodiklius, šiemet surinkta bus vos apie 110 mln. eurų. Tai – beveik perpus mažiau nei planuota.
Siekiant išvengti ekonominio šoko, asociacija ragina atsakingas valdžios institucijas ne tik stabdyti planuojamą degalų akcizų didinimą nuo 2026 m., bet ir ieškoti sprendimų išlaikyti akcizų lygį, kuris būtų artimas Lenkijoje taikomam akcizo dydžiui. Kitu atveju rizikuojama prarasti konkurencingumą ir dar labiau mažinti valstybės pajamas.
Nors metų pradžioje Finansų ministerija žadėjo sprendimą dėl 2026 m. akcizo priimti po pirmojo ketvirčio duomenų paskelbimo, šis terminas jau kelis kartus atidėtas. Artėjant rudeniui, degalų rinkos dalyviai vis dar gyvena nežinomybėje, o tai dar labiau didina įtampą ir verslo neapibrėžtumą.
Parengta pagal LIEPA pranešimą
