Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

Prestižinėje sostinės vietoje esantys nenaudojami bei apleisti Koncertų ir sporto rūmai virs kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centru, taip pat bus sutvarkyta ir įamžinta aplink pastatą esančių buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorija. Tokios pozicijos laikosi Vyriausybė.

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė šį klausimą pagaliau sprendžia iš esmės – rūmai bus atgaivinti ir įveiklinti skiriant dėmesį žydų kapinių bei Sausio 13-osios įvykių įamžinimui.

„Įgyvendinant projektą bus išsaugomas dėmesys ir šios vietos reikšmei Lietuvos istorijai, ir ją žyminčių įvykių atminimui“, – pabrėžia premjeras G. Paluckas, primindamas, kad 1988 m. spalį Sporto rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausį atsisveikinta su Lietuvos laisvės gynėjais, žuvusiais per Sausio 13-osios įvykius.

Atsižvelgiant į šių metų birželį Seimo priimtas Turizmo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama skatinti konferencinį turizmą, pritraukti tarptautinius renginius ir didinti Lietuvos kaip verslo renginių krypties patrauklumą, o taip pat tai, kad šalyje iki šiol nesama A klasės konferencijų centro, siūloma grįžti prie daugiau kaip prieš dešimtmetį inicijuoto ir pažengusio projekto – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato pritaikymo Vilniaus kongresų centro įkūrimui, šį projektą įgyvendinant kartu su senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos sutvarkymu ir įamžinimu.

Kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centras

2014-2016 m. svarstytas kompromisinis ir suderintas su visomis suinteresuotomis pusėmis (tarp jų – Lietuvos žydų bendruomene, Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu ir Amerikos paveldo užsienyje priežiūros komisija) projektas nebuvo įgyvendintas vėliau nutraukus jam finansavimą, nors jį pagrindžiantis 2015 m. Vyriausybės nutarimas „dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ tebegalioja iki šiol.

Pagal šį nutarimą numatyta sukurti kongresų, konferencijų ir kultūrinių renginių centrą, kuris skatintų dalykinį (konferencinį) turizmą, o atsižvelgiant į ypatingą vietovės istorinę ir kultūrinę reikšmę bei savitumą, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe sutvarkyti ir įamžinti aplink pastatą esančią buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritoriją.

Įgyvendinant projektą bus išsaugomas dėmesys ir šios vietos reikšmei Lietuvos istorijai, ją žyminčių įvykių įamžinimui – 1988 m. spalį rūmuose surengtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausį čia įvyko atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis.

Artimiausiu metu numatoma pavesti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai parengti naują galimybių studiją dėl ekonominės naudos, kurią galėtų sukurti Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimas, ir patikslinti Vyriausybės nutarimą, įvardijant konkrečius jo įgyvendinimo terminus bei investicijų vertes. Prieš daugiau kaip dešimtmetį atliktos studijos parodė, jog buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vieta yra tinkama kongresų centro veiklai miesto urbanistinės struktūros, objekto pasiekiamumo, aplinkos ir tinkamumo tokio tipo renginiams atžvilgiu.

Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimais, konferencijų segmentas gali kasmet sugeneruoti iki 133 mln. eurų naudą šalies ekonomikai ir sukurti iki 1200 darbo vietų įvairiuose sektoriuose – nuo logistikos iki renginių organizavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje iki šiol nesama didžiausią ekonominę grąžą sukurti galinčio A klasės konferencijų centro. Būtent šią kategoriją atitinka Vilniaus kongresų centro projektas.

Pažymėtina, jog visi projektą derinant pasiekti susitarimai su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu, susiję tiek su kapinių teritorijos sutvarkymu ir įamžinimu, tiek su pastato atnaujinimu, bus ir toliau vykdomi.

Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą