Mėgėjų žvejybai propaguoti du kartus per metus – liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. – visuose valstybiniuose vandens telkiniuose (išnuomotuose ir neišnuomotuose), kuriuose mėgėjiška žūklė nėra draudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi asmenys turės teisę žvejoti nemokamai. Be meškeriotojo bilieto ar žūklės leidimo taip pat gali būti leidžiama žvejoti žūklės varžybų metu, suderinus su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu ar žūklės ploto naudotoju. Šias naujoves numato Mėgėjiškos žūklės taisyklės, kurias aplinkos ministras pakeitė prieš tris savaites.
Pakeistose taisyklėse atsirado naujų sąvokų – „licenciją“ pakeitė „meškeriotojo kortelė“, leidimą žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose – „meškeriotojo bilietas“, leidimą žvejoti išnuomotuose vandens telkiniuose – „žūklės leidimas“.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, pasikeitė ir teisės žvejoti suteikimo tvarka. Dabar žvejui nebereikia eiti į banką, kad sumokėtų nustatytą mokestį. Meškeriotojo bilietai ir meškeriotojo kortelės išduodamos naudojantis elektronine Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS) arba bendradarbiavimo sutartyse su Aplinkos ministerija nustatyta tvarka.
Šiuo metu tokia bendradarbiavimo sutartis sudaryta su UAB „Perlo paslaugos“. Bet kuriame „Perlo“ terminale (jų šalyje yra apie 1800) galima įsigyti meškeriotojo bilietą ir meškeriotojo kortelę žvejoti Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose. Tačiau terminale išduoto meškeriotojo bilieto ar meškeriotojo kortelės negalima laminuoti, džiovinti prie ugnies ar pan. – jie nuo karščio pajuoduoja. Todėl elektroniniai meškeriotojo bilietai, meškeriotojo kortelės ar žūklės leidimai, išduoti naudojantis ALIS, yra pranašesni – jeigu žvejys su savimi neturi atspausdinto meškeriotojo bilieto, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali patikrinti jo teisę žvejoti patikros aparatu, nurodęs žvejo vardą, pavardę ir asmens kodą arba meškeriotojo bilieto numerį. Informacija, susijusi su meškeriotojo bilietų ar meškeriotojo kortelių išdavimu, skelbiama Aplinkos ministerijos tinklapio www.am.lt rubrikoje „Gamtos apsauga“ (skyrius „Žvejyba“).
Pakeistosios Mėgėjiškos žūklės taisyklės numato ir kitų naujovių. Nuo rytdienos, balandžio 20 d., iki gegužės 20 d. bus draudžiama mėgėjų žvejyba vienoje iš pagrindinių karšių ir kitų žuvų nerštaviečių Kauno mariose – 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį. Šis draudimas nustatytas atsižvelgus į palyginti prastą Kauno marių žuvų išteklių padėtį. Dėl tokios padėties prieš porą metų mariose 56 proc. buvo sumažintas verslinės žvejybos intensyvumas, o nuo kitų metų sausio 1 d. čia ji bus visiškai uždrausta.
Su žuvų išteklių apsauga susijęs ir draudimas žvejoti Nemuno žemupyje nakties metu nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d., kai neršia vėgėlės. Kitas naujas pakeitimas – draudimas gaudyti mažesnius kaip 30 cm įveistus karpius, baltuosius amūrus, plačiakakčius. Vykdant žuvų įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose planus kasmet į tuos telkinius suleidžiama keliasdešimt tūkstančių šių žuvų jauniklių. Kadangi nebuvo nustatytas jų mažiausias leidžiamas gaudyti dydis, dauguma suleistų žuvų būdavo išgaudomos iš karto po jų įveisimo.
Leidžiamų gaudyti lašišų ir šlakių dydį pakeistosios taisyklės padidino iki 65 cm. Tokie pakeitimai padaryti, atsižvelgus į šiuo metu svarstomas ES reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas, projekto nuostatas. Jūroje šias žuvis nuo šiol leidžiama gaudyti ir natūralios kilmės masalais.
Taip pat patikslinti povandeninės žūklės reikalavimai. Tokios žūklės vietoje privalu turėti ryškiai matomą plūdurą, draudžiama naudoti platesnio nei 10 cm antgalio strėles. Vandens telkinių, kuriuose leidžiama povandeninė žūklė, sąrašas papildytas Elektrėnų tvenkiniu.
Siekiant apriboti svetimžemių rūšių plitimą, nuo šiol rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius leidžiama gaudyti neribotu kiekiu bučiukų ir samtelių, taip pat rankomis ir graibštais, tačiau tokios žūklės metu visi sugauti plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį. Rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius taip pat bus galima gaudyti lašišinėse upėse lašišinių žuvų neršto metu, kai žvejyba šiose upėse draudžiama.