,,Aš buvau tos nuomonės, kad čia derėtų bent trumpai aprašyti ir jos išgyvenimus, bet ji su tuo nesutiko. Prieš kelerius metus ji pati buvo kai ką aprašiusi, tačiau kiek vėliau rankraščius sunaikino dėl ypatingų aplinkybių. Nes kaip tik tuo metu mes netikėtai galvotrūkčiais turėjome pasitraukti iš slėptuvės: numatėme, kad ji gali būti išduota.
Po to įvykio ji daugiau jau neberašė, nes bijojo, kad rankraščiai kada nors gali pakliūti priešui į rankas. Ji tikėjosi, kad tuomet, kai sulauks laisvės ir jos išgyvenimai kam nors bus įdomūs, juos užrašys,“ – rašė Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo prisiminimuose „Partizanų gretose“.
Pirmasis naujos knygos pristatymas Alytuje
Alytaus Šaulių namuose buvo pristatyta knyga ,,Partizanė Vanda“. Tai buvusios Dainavos apygardos partizanės, Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovo, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės (partizaninis slapyvardis Vanda) prisiminimai apie jos išgyvenimus partizaninio karo metu.
Prisiminimai parašyti po 1990 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Knygos sudarytoja – minimų partizanų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Pirmajam knygos pristatymui Alytus pasirinktas dėl istorinių aplinkybių
Jaunystėje B. Mažeikaitė ir A. Ramanauskas gyveno Alytuje. Alytus yra jų jaunystės miestas. B. Mažeikaitė čia mokėsi gimnazijoje, vėliau – Mokytojų seminarijoje. A. Ramanauskas dirbo dėstytoju Mokytojų seminarijoje.
Alytuje prasidėjo jų draugystė, peraugusi į gilesnius jausmus. Šiame mieste įvyko Birutės Mažeikaitės ir Adolfo Ramanausko sužadėtuvės. Alytuje šie jauni žmonės priėmė ir lemtingą savo gyvenimo apsisprendimą tapti Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėjais.
Laisvės kovų istorija – visuomenei stiprybės šaltinis
„Partizanų laisvės kovų laikotarpis paliko pilietiškumo, atsakingumo už savo valstybės likimą, didingos Tėvynės meilės pavyzdžius.
Laisvės kovų atmintis man atrodo yra labai svarbi, nes ji žadina budrumą ir tai ypač svarbu dabar, kai pasaulis toks neramus“ – sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Auksutė, gimusi partizanų šeimoje, augo labai pavojingomis aplinkybėmis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ji iš karto aktyviai įsitraukė į visuomeninių patriotinių organizacijų veiklą, dalyvavo politikoje, visuomeninėje veikloje ir tęsia šiuos darbus.
Kilniausias ir sunkiausias pasirinkimas – kovoti
„Žmogus, didvyris yra gyvas tol, kol minimas jo vardas, to nesant – lieka istorijos užmarštyje. Darbai kalba apie istorinių asmenybių dramatišką gyvenimo kelią.
Dabar mums ypač svarbu puoselėti Laisvės kovų istoriją ir priminti visuomenei Laisvės kovų kainą, okupacijos žiaurumus ir niekada nepamiršti, ką teko išgyventi tiems, kurie pasirinko kilniausią ir sunkiausią kelią – kovoti“, – per pirmąjį knygos pristatymą pabrėžė pilietinių sumanymų „Vanago Lietuva“ vadovas Alkas Paltarokas.
Knygoje ,,Partizanė Vanda“ skaitytojai galės susipažinti su istoriniais faktais, dramatiškais partizaninio karo priminimais, ypač jautriais laiškais iš politinių kalinių lagerio. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis – nuo prieškario iki šių laikų, įamžinant partizaninio karo didvyriškumą.
Parengta pagal Pilietinių sumanymų „Vanago Lietuva“ pranešimą
Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) tarpe kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių p. 93 yra įdėta ir Kovojančio prezidento Adolfo Ramanausko portretinė nuotrauka. O knygos 94 p. yra parašyta dar tokia sentencija: “Prezidentė Dalia Grybauskaitė prie lietuvių holokausto aukos Kovojančio prezidento Adolfo Ramanausko kapo: “Jeigu liks norsvienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks.” Todėl labai malonu, kad Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės knygos “Partizanė Vanda” puslapiuose irgi išvysime partizaninio karo Lietuvoje istorinių asmenybių portretus. Šlovė didvyriams!
Būtų gerai, kad to 94 psl. knygoje nebūtų.