Ne tik profesionalūs ilgapirščiai parduotuvėse mėgina neteisėtai pasisavinti prekes – „apgauti“ savitarnos kasas susigundo ir asmenys, neturėję problemų su teisėsauga. Dalis pirkėjų net nemano, kad daro nusikaltimą, kai vietoje brangesnių prekių savitarnos kasoje sąmoningai įmuša pigesnes, pastebi prekybos tinklo „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas. Vis dėlto tokie veiksmai laikomi sukčiavimu ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
R. Masalskas pasakoja, kad parduotuvių savitarnos kasose dažniausiai susiduriama ne su vagystėmis, kai prekes mėgina išsinešti už jas nesumokėjus, bet su sukčiavimu – kai už prekes mėginama sumokėti mažiau nei jos vertos.
Tokių atvejų skaičius prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse skiriasi priklausomai nuo vietos, kriminogeninės padėties rajone, savitarnos kasų skaičiaus ir kitokių veiksnių. Tačiau yra atvejų, kai pasitelkus technines priemones ir dirbtinį intelektą, per mėnesį buvo nustatyta apie 250 atvejų, kuomet sukčiauta savitarnos kasose sąmoningai pasirenkant pigesnes prekes, nei faktiškai įsigyjamos.
Bandė išvengti atsakomybės
„Maximos“ Fizinės saugos skyriaus vadovas pažymi, kad pagundai „apgauti“ savitarnos kasas pasiduoda įvairiausio amžiaus ir socialinės padėties žmonės – visai nebūtinai kenčiantys nuo priklausomybių ar turintys kriminalinę praeitį.
„Pavyzdžiui, neseniai dėl eilės sukčiavimų savitarnos kasose sulaikyta studentė iš Vakarų Europos, šiuo metu studijuojanti Lietuvoje. Ji prisipažino dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir papasakojo, kad jos gimtojoje šalyje dažnai taip elgdavosi, bet sulaikyta nebuvo.
Panašių atvejų pasitaiko nemažai – žmonės nemano, kad daro nusikaltimą, nes nieko nepavogė. Žinoma, supranta, kad elgiasi blogai, bet vis tiek sukčiauja, jeigu jaučiasi nematomi ir mano, kad yra nebaudžiami. Tačiau sistemingas sukčiavimas savitarnos kasose dabar gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę“, – kalba R. Masalskas.
Jeigu nepagavo, nereiškia, kad neužfiksavo
Tiek už vagystes, tiek už sukčiavimą savitarnos kasose numatyta administracinė atsakomybė, jeigu padaryta žala neviršija 150 eurų. Tačiau atsiranda nauja teisėsaugos praktika, kai 150 eurų vertės neviršijančios vagystės bei sukčiavimo atvejai yra sisteminami ir juos vykdantys asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki 3 metų.
„Vagystes ir sukčiavimus savitarnos kasose vykdantys asmenys neturėtų jaustis ramūs, net jeigu jiems pavyko išvengti sulaikymo parduotuvėje. Naudojame visą kompleksą veiksmų bei priemonių, pasitelkdami ne tik salės ir apsaugos darbuotojų budrumą – tai ir vaizdo stebėjimo sistemos, prekių žymėjimas, analitiniai įrankiai ir dirbtiniu intelektu paremtos programos.
Išanalizavus duomenis ir nustačius vagystes, sukčiavimo atvejus, informacija perduodama policijai. Manančius, kad smulkūs sukčiavimai lieka nepastebėti, gali pasivyti baudžiamoji atsakomybė nes teisėsaugos atstovai sistemina tų pačių asmenų vykdomas vagystes ir sukčiavimus“, – teigia R. Masalskas.
Parengta pagal „Maximos“ pranešimą
O kam eiti į parduotuvę ir pačiam save aptarnauti. Padarykit taip , kad žmogui, norint nusipirkti bulvių jis važiuotų tiesiai į sandėlį. Kam tarpininkas. Prekijai sugalvojo pataupyti , mat badas akis bado, o gaunasi šū- as. Ai,ai!!!