Sukanka lygiai trisdešimt metų pirmajam Lietuvoje atliktam mobiliojo GSM ryšio skambučiui. 1995 m. kovo 16 d. Ryšių ir informatikos ministras Gintautas Žintelis mobiliuoju telefonu paskambino tuometiniam „Omnitel“ (dabar „Telia“) valdybos pirmininkui Juozui Kazickui į Jungtines Amerikos Valstijas, taip atversdamas naują mūsų šalies istorijos puslapį.

Anuomet pradėjusi nuo viso labo keturių mobiliojo ryšio bokštų, Lietuva vos per kelerius metus tapo viena pirmųjų pasaulio valstybių, kurioje skaitmeninis ryšys prieinamas visiems, nepriklausomai nuo vietovės ar socialinės padėties.

Telefonas kainavo keturias algas

„Dabar mažai kas pamena, bet mobiliojo ryšio telefonas kažkada kainavo keturias vidutines algas, o Palangoje juo skambinti buvo galima net ne visu paros metu. Tačiau prieš tris dešimtmečius pradėjęs veikti mobilusis ryšys buvo kur kas daugiau, nei technologinis proveržis – jis tapo Lietuvos keliu į Vakarų pasaulį.

Tais laikais išmoktos pamokos padėjo mūsų šaliai išsiveržti tarp telekomunikacijų lyderių ir šiandien leidžia džiaugtis 95 proc. teritorijos siekiančia moderniausio 5G aprėptimi. Tokių galimybių Lietuvai jau seniai pavydi net senbuvės Vakarų Europos valstybės“, – teigia „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 

1995-ųjų proveržis

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvai reikėjo spręsti telekomunikacijų problemą – visi tarptautiniai skambučiai tuomet vis dar ėjo per Maskvą, o greitai pasiskambinti iš JAV į Lietuvą prilygo loterijos laimėjimui. Šią problemą įžvelgė išeivijos verslininkas J. Kazickas, kuris 1991-aisiais įsteigęs ryšių bendrovę inicijavo palydovinės antžeminės stoties statybas, ir taip išlaisvino Lietuvą nuo Rusijos telekomunikacijų diktato.

Visgi tikrasis proveržis įvyko tik 1995-aisiais, kai buvo Lietuvoje pradėtas diegti GSM – skaitmeninis mobilusis ryšys. Naujoji technologija turėjo pakeisti iki tol Šiaurės Europos šalyse naudotą analoginę, pasiklausymams jautrią NMT-450 mobiliojo ryšio sistemą, kurią nuo 1992 m. Lietuvoje siūlė įmonė „Comliet“.

Trukdė ir senamiesčio sienos, ir Birutės kalnas

GSM infrastruktūros diegime dalyvavęs tuometinis „Omnitel“ verslo ir technologijų bendrųjų reikalų direktorius Rolandas Ryliškis šiandien prisimena, jog pirmuosius skaitmeninio ryšio žingsnius Lietuvoje lydėjo kuriozai. Kadangi šis darbas buvo patikėtas amerikiečių įmonės „Motorola“ inžinieriams, jie visą radijo įrangos planavimą atliko naudodami savo turimus skaitmenizuotus Lietuvos žemėlapius. Deja, pastarieji, švelniai tariant, nebuvo tikslūs, todėl ieškoti aukščiausių pastatų inžinieriams teko vaikštant Vilniaus gatvėmis.

Pirmieji GSM bokštai buvo sumontuoti keturiuose sostinės rajonuose – Naujininkuose, Antakalnyje, Šeškinėje ir Senamiestyje. Tačiau pastarajame įrengus pirmąją bazinę stotį, greitai paaiškėjo, jog amerikiečiai neįvertino storų, ryšio bangas slopinančių senovinių pastatų sienų.

Norint paskambinti, žmonėms tekdavo išeiti į lauką, kas Vakaruose buvo laikoma visiška norma. Nepaisant to, pakankamai greitai ant Šv. Jonų bažnyčios buvo iškelta dar viena antena, kuri tų laikų požiūriu buvo visiškai nebūtina, bet leido senamiesčio lankytojams mobiliaisiais naudotis tiek ten įsikūrusių kavinių viduje, tiek senųjų pastatų rūsiuose.

„Nors GSM ryšio plėtra Lietuvoje pora metų atsiliko nuo Vakarų šalių, jam nuo pat pradžių kėlėme daug aukštesnius reikalavimus. Tai puikiai patvirtina ir Palangos atvejis, kai prieš vasaros sezoną skubant mobilųjį ryšį paleisti pajūryje paaiškėjo, jog amerikiečiai neapskaičiavo Birutės kalno įtakos – ryšys mieste tiesiog neveikė.

Todėl bazinė stotis buvo perkelta į Endriejavo miestelį, kas teoriškai neturėjo padėti, tačiau praktikoje veikė. Palangoje mobiliuoju telefonu skambinti nepavykdavo tik rytais, kai kylančios saulės spinduliai sutrikdydavo tam jautrų mobiliojo ryšio signalą“, – prisiminimais dalinasi pirmasis „Omnitel“ technologijų vadovas R. Ryliškis.

Populiarumas sumušė visas prognozes

Iškilmingai nuskambėjęs pirmasis skaitmeninis skambutis daugeliui lietuvių dar ilgai buvo sunkiai pasiekiama prabanga. Pigiausi mobiliojo ryšio aparatai anuomet kainavo maždaug 2000 litų, kai vidutinė alga šalyje neviršijo 500 Lt. Keliasdešimt eurų siekę abonentiniai mokesčiai taip pat skaudžiai kirto per kišenę, todėl į pirmąsias mobiliojo GSM ryšio vartotojų gretas stojo tik žymiausi to meto verslininkai, politikai ir valdžios institucijos.

Telefonas – prestižo dalykas

Mobiliojo telefono turėjimas savo prestižu konkuravo su prabangiu automobiliu, todėl juos turintieji nevengdavo mobiliųjų rodyti viešumoje, juos išdidžiai nešdamiesi gatve ar pasidėdami ant stalo kavinėje. Šiame kontekste labai racionaliai skambėjo „Motorola“ specialistų skaičiavimai, kurie žadėjo vos 5000 abonentų per pirmuosius metus ir tik 30 000 jų po dešimties metų. Kita vertus, tokios prognozės į šipulius dužo jau 1996 m., kai mobiliojo ryšio vartotojų skaičius Lietuvoje perkopė 15 000 ribą.

„Vertinant to meto ekonominę situaciją, lietuviai tiesiog įsimylėjo mobilųjį ryšį. Kadangi pirmasis tinklas buvo suplanuotas tik keliems tūkstančiams vartotojų, dėl netikėto abonentų antplūdžio žmonės vienu metu prisiskambinti pašnekovui galėdavo tik iš kelinto karto, todėl dalis jų kuriam laikui netgi buvo nusivylę mobiliojo ryšio galimybėmis.

Vis dėlto tinklo talpą pavyko gana greitai išplėsti, nes horizonte jau matėsi naujas iššūkis – plačiajai visuomenei vartus į skaitmeninį mobilųjį ryšį turėjusios atverti išankstinio mokėjimo paslaugos“, – pasakoja R. Ryliškis.

Po kelerių metų pasirodžiusi išankstinio mokėjimo „Omnitel Extra“ dar labiau „demokratizavo“ mobilųjį ryšį, o ir pati rinka netruko pritraukti naujų žaidėjų. Tais pačiais 1995 m., spalį savo veiklą pradėjusi „Bitė“ vis dažniau įsiveldavo į konkurencines kovas ir prisidėjo prie to, kad XXI a. išvakarėse mobiliojo ryšio abonentų skaičius peržengtų 300 000 ribą. Bet tobulėti dar tikrai buvo kur – mobilųjį telefoną turėjo tik kas vienuoliktas Lietuvos gyventojas.

Trečias rinkos žaidėjas ir pasaulinė lyderystė

Su naujuoju tūkstantmečiu Lietuvos mobiliojo ryšio padangėje pasirodė ir trečiasis operatorius – „Tele2“. Jau 2002 m. nuo Vakarų šalių atsilikusi Lietuvos GSM ryšio plėtra ne tik jas pasivijo, bet ir aplenkė. Tais metais mobiliojo ryšio vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo fiksuotojo, o juo pasiekiamas tapo kas antras šalies gyventojas.

Bet net ir tai nesustabdė Lietuvos mobiliojo ryšio traukinio – 2006 m. šalyje „Telia“, tuometinis „Omnitel“ pirmasis įjungė 3G tinklą, po penkerių metų jį pakeitė dar spartesnis 4G, o 2020 m. „Telia“ – pirmojo Lietuvoje įjungė ir 5G ryšį, taip atverdama naują technologinių galimybių erą.

„Pirmasis GSM skambutis Lietuvoje padarė kur kas daugiau nei tiesiog įjungė skaitmeninę komunikaciją – jis suformavo unikalų lietuvišką požiūrį į technologijų kokybę ir prieinamumą. Nuo pat pradžių taikėmės į aukščiausius standartus ir neleidome savo siekių riboti pesimistiniams skaičiavimams.

Šis užsispyrimas ieškoti nestandartinių sprendimų tapo mūsų technologine DNR ir priežastimi, kodėl Lietuva šiandien pirmauja pagal daugelį skaitmeninių rodiklių. Nenuostabu, kad tris dešimtmečius mobiliojo ryšio sparta mūsų šalyje išaugo daugiau nei 200 tūkstančių kartų – nuo kuklių 9,6 kilobitų per sekundę iki stulbinančių 1,8 gigabitų, kas prilygsta šuoliui nuo dviračio prie kosminio erdvėlaivio“, – apibendrina „Telia“ Technologijų vadovas A. Šemeškevičius.

Parengta pagal „Telia“ pranešimą