Sekmadienis, 27 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Seime bus paminėtos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 70-osios žūties metinės

www.alkas.lt
2024-11-26 02:36:51
4
Jonas Žemaitis-Vytautas | J. Žemaičio-Vytauto dukterėčios Aušros Marijos Vilkienės šeimos archyvo nuotr.

Jonas Žemaitis-Vytautas | J. Žemaičio-Vytauto dukterėčios Aušros Marijos Vilkienės šeimos archyvo nuotr.

Lapkričio 26 d., antradienį, 13 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) atveriama paroda, skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 70-osioms žūties metinėms atminti.
Parodą atvers Seimo narys, laikinai einantis krašto ministro pareigas Laurynas Kasčiūnas, pasisakys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Jono Žemaičio sesers Kotrynos Žemaitytės-Juškienės proanūkė Kotryna Buono ir kiti. Renginyje partizanų dainas atliks Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.

2024 m. lapkričio 26 d. sukanka 70 metų, kai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkui, partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui Maskvos Butyrkų kalėjime buvo įvykdyta mirties bausmė.

J. Žemaitis neabejotinai yra ryškiausia Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo figūra, įkūnijanti lietuvių tautos drąsą, pasiaukojimą ir ryžtą kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės. 2009 m. Seimas, pripažinęs J. Žemaičio nuopelnus Lietuvos valstybingumui, paskelbė jį kovojusios su sovietų okupacija Lietuvos valstybės vadovu, 1949–1954 m. faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Parodoje apžvelgiamas J. Žemaičio jaunystės laikotarpis, šeimos vertybių puoselėjimo tradicijos, kariūno studijos Karo mokykloje, tarnybos kariuomenėje metai, dvejus metus trukęs mokslas Prancūzijoje, Fontenblo artilerijos mokykloje.

Ir žinoma, sunkiausias, daugiausiai jėgų ir drąsos pareikalavęs gyvenimo etapas, kai 1945 m. birželio mėn. J. Žemaitis, įstodamas į Lietuvos laisvės kovotojų gretas, pradėjo kovą su sovietų valdžia ir totalitariniu sovietų režimu. Šioje parodos dalyje galima pamatyti J. Žemaičio asmens bylos dokumentus: paskutinę jo nuotrauką, darytą sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje, daktiloskopinius (pirštų) atspaudus, pažymą apie jo tardymą Maskvoje, SSRS Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo nuosprendį.

Paskutinė parodos dalis skirta J. Žemaičio atminimo Lietuvoje įamžinimui. Paminklų, atminimo lentų, stogastulpių, skirtų partizanų generolui J. Žemaičiui atminti gausa rodo, kad ši neeilinė asmenybė amžiams išliks lietuvių tautos atmintyje.

Paroda Vitražo galerijoje eksponuojama lapkričio 25 – gruodžio 16 dienomis. Aplankyti parodą galima penktadieniais nuo 11 iki 15 val. organizuojamomis atvirų durų valandomis Seime.

Partizanų generolo atminimas įamžintas ir dokumentiniame filme „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“, kurio premjera vyks lapkričio 29 d., 18 val. Valdovų rūmuose. Vėliau dokumentinis filmas bus parodytas per LRT televiziją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 2019-ieji paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais
  2. Turime tinkamai įamžinti kovojančios Lietuvos Prezidento J. Žemaičio-Vytauto atminimą
  3. R. Pauliukaitienė. Laisvės kovos karžygiai ir svarbiausi Lietuvos partizanų politiniai dokumentai
  4. Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu
  5. Minaičiuose pagerbtas 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarų ir visų Lietuvos partizanų atminimas
  6. M. Puidokas. Vienykimės vardan mūsų širdžių poeto Justino Marcinkevičiaus atminimo
  7. S. Buškevičius. Žmogus, kurio dėka turime Klaipėdą: kaip tinkamai įamžinti E. Galvanausko atminimą?
  8. Adolfo Ramanausko-Vanago apsisprendimas, kodėl pasirinko partizano kelią

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Rimgaudas says:
    8 mėnesiai ago

    Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) tarpe kitų esamų, buvusių ar žuvusių Lietuvos prezidentų 93 puslapyje yra įdėta ir Jono Žemaičio nuotrauka. Pagarba.

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    8 mėnesiai ago

    Vilna
    Your comment is awaiting moderation
    1 sekundė ago
    Su kokiais simboliniais ženklais kovą už Lietuvos Laisvę tapatino partizanai matosi iš Jono Žemaičio – Vytauto uniformos. Tai vadinamas dvigubo kryžiaus bei Stulpų ženklai. Įsidėmėtina, kad Jogailiško ir Smetoniško raitelio, reiškiančio Lietuvos (LDK) priklausymą Lenkijai, joje nėra. Dabar dvigubu kryžiumi vadinamas ženklas buvo senuoju (mitiniu supratimu) Lietuvos suverenumo simboliu, vadintu Vytimi. Ėmus raitelį vaizduoti su Vyties ženklu, raitelio ženklas tapo vadinamas Vytimi. Taip dvigubas kryžius neteko tikrojo savo vardo. Tokiu atveju ženklą, kuriame vaizduojamas raitelis su Vyties ženklais reikėtų vadinti Raiteliu, Raitužiu, o vadinamam dvigubo kryžiaus ženklui grąžinti jo senąjį Vyties vardą. Atitinkamai yra keistinas ir Lietuvos valstybės herbas. Gerbkime savo senovę ir partizanų lietuvišką, o ne smetoninkų prolenkiškąją simboliką.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      8 mėnesiai ago

      > Vilna
      Nepolitinės knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 66 p. rašoma, kad “(h)elėnais buvo vadinami ne polių miestelėnai graikai (respondentas Vladas Palubinskas), o kultūrinės žemdirbystės sodžių (paganus, lot.-sodietis) valstiečiai, gyvenę po raito ginkluoto gauniaus (kauniaus) vėliava vardu “Pagonia”. Šio raitelio herbas Ankonos uoste (Italijoje, – mano pastaba) prie Adrijos jūros yra nulipdytas ant pastato, kuris primena buvusį lietuvių etruskų jų viešpatavimą jūrose. Paganus, ital. reiškia valstietis, sodietis su dvaru ir tai yra turtingų, galingų Graikijos žemdirbių (h)elėnų, užsėdusių su kalavijais ant savo žirgų, sutelktą viešpatavimą pietinės Europos krantuose. “. Ten pat yra ir Vyčio su kalaviju virš senovinio pastato durų Ankonos mieste bareljefo nuotrauka. Vytį, taigi turėjome žymiai anksčiau, nei kai vakarų Europoje istorijos ūkanose (Encyklopedia Britannica) pasirodė slaviškieji lenkai.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        8 mėnesiai ago

        Nėra jokių duomenų, kad lietuviai raitelį būtų vadinę Vytimi. Tai, kad lietuviai jojančius ant arklio vadus, karius vadino raiteliais, ruiteliais bylotų istoriniai šaltiniai (rutheny). Raitelis imtas vadinti Vytimi, kai jo skydo ženklu tapo dabar dvigubu kryžiumi, o iki tol – Vytimi vadintas ženklas, t.y LDK laikais.
        “Pagonios” ir “Vyties” (dabar dvigubu kryžiumi vadinamo) ženklai yra atskiros kilmės, skirtingų kultūrų – klajoklinio ir sėsliojo gyvenimo simboliai. “Pagonia” – ženklas, vaizduojantis ginkluotą raitelį, (kad jis būtų su dvigubo kryžiaus ženklu – patvirtinimų nėra) yra iš indoeuropiečių klajoklystės laikų atsineštas iš Rytų į senosios kultūros Europą, gyvenusią sėslųjį gyvenimą poliuose, kurių nemaža dalis gyventojų, matyt, turėjo nuosavybės teise miesto laukus ir vertėsi žemdirbyste. Tokiu atveju jų simboliu laikytina Vytis (dabar dvigubo kryžiumi vadinama), reiškusi mitiniame supratime polio ir dangaus vietos pastovumo ir jų vienumo ryšį nuosavybės prasme. Gi iš Rytų vėlesne banga atslinkę raitieji “Pagonios” klajokliai apsistojo aplink polius esančiose žemėse, kurdami nuolatines stovyklas (dvarus). Vyko perėjimas iš klajoklystės į sėslų gyvenimą. Graikų vadinimas jų helėnais bylotų, kad atslinkusių klajoklių kūrimasis vyko velėninėse (nesukultūrintose) žemėse. Liet. žodžio velėna ir graik. helėnai giminystė čia – neginčijama. Taip pat “Pagonia” lygintina su liet. ganyti, paganyti, ginti, išginti gyvulius ganyti. Plg. liet. “vėjas debesis gena, gainioja”, gainioti reikšmę – varinėti. Taigi Pagonia = klajonia. Iš čia ir variagų, klajojusių vandenimis, pavadinimas gali būti laikytinas lietuvišku, taip pat varmių genties Prūsijoje, beigi galima iš čia ir žodžio „dvaras“ kilmė. Beje, žirgynams veisti ir polių vietovės nebetiko. Be to, neatmestina, kad ir Ankoros uoste prie Adrijos jūros ant pastato išlikęs raitelio herbas gali būti susijęs su vandenų “pagoninkais” variagais, o gal net kuršiais, juk Ankoros uosto pavadinime galime įžvelgti An+koros, t.y. kor- = kur. Be to, 8 a. šaltiniai kuršius vadina „Cory“. Tokiu atveju akivaizdu, kad pats ginkluotas raitelis helėnams dar klajokliais esant buvo simbolis, kaip – sėsliesiems senovės europiečiams lietuviams – Vytis (dabartinis dvigubas kryžius). Abiem atvejais tai yra indoeuropiečių istorija.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • budvaizeriui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl svarbu po atostogų nuleisti karštą vandenį?
  • Vasaros saulė – maloni jums, bet ne telefonui
  • Švieži pomidorai – ir ant skrebučio
  • Kuo kliaujasi lietuviai pirkdami būstą?

Kiti Straipsniai

Romualdas Grigas

R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?

2025 07 26
tauta, Zigmas Vaišvila, VRK

Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Gžegožas Poznanskis, Audrius Valotka, Lenkija nurodinėja

L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

2025 07 25
Nrtanjahu, karas, Izraelio nusikaltimai, Gaza

Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja

2025 07 25
Romualdas Grigas

Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo

2025 07 24
Edvardas Zaikovskis

Mirė garsus baltų-slavų praeities tyrėjas, archeologas Edvardas Zaikouskis

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Konservatoriai reiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku

2025 07 24
Vytautas Sinica

Seimo narys V. Sinica prašo panaikinti akreditaciją S. Cichanouskajos atstovybei

2025 07 24
Gintautas Paluckas

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • budvaizeriui apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie R. Grigas. Lietuvio kryžkelė: dvasinė ar tik geografinė Tėvynė?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bronys Savukynas | Nuotr. iš leid.: Baltistica. – XLIII (2). – Vilnius, 2008

Pratęstas laikas siūlyti nusipelniusius kūrėjus Savukyno premijai gauti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai