Laiškai apie paveldėtą turtą, laimėtą loteriją ar gautą siuntą – dažniausiai šiais būdais internetiniai sukčiai bando išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus bei asmeninius duomenis, rodo liepos pabaigoje atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Pasak žinovų, sukčiai nesirenka aukų nei pagal išsilavinimą, nei pagal gyvenamąją vietą, tad ragina išlikti budriems.
Apklausos duomenys rodo, kad populiariausiu būdu, kuriuo internetiniai sukčiai ieško aukų, išlieka laiškas apie loterijos laimėjimą ar paveldėtą turtą. Kad yra gavę tokį laišką, atsakė daugiau nei pusė respondentų (55 proc.). Dar beveik tiek pat (54 proc.) apklausos dalyvių sakėsi gavę ir pranešimą apie gautą siuntą.
„Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas teigia, kad internetiniai sukčiai vis suranda naujų būdų, kaip išvilioti žmonių pinigus ar asmeninius duomenis.
„Nepriklausomai nuo to, kiek daug viešojoje erdvėje yra duomenų apie internetinius sukčius ir jų veikimo būdus, patiklių ar neatsargių žmonių vis tiek atsiranda. Nuolat keičiasi ir pačių sukčių metodai, sugalvojamos naujos apgaulės. Pavyzdžiui, melagingi pranešimai apie neva gautą siuntą išpopuliarėjo pastaraisiais metais, kai po COVID-19 pandemijos suaktyvėjo ir elektroninė prekyba“, – sako jis.
Be dviejų jau minėtų sukčiavimo būdų, trečiasis pagal populiarumą yra netikros paskyros socialiniuose tinkluose. Apie tokį bandymą sukčiauti „Urbo“ banko inicijuotoje apklausoje pranešė 38 proc. respondentų. Beje, atskiru žanru šioje srityje jau tampa romantinis sukčiavimas.
„Turtingu vienišiumi ar vieniše apsimetęs sukčius meistriškai suvilioja artumo trokštančius žmones, kurie, apakinti naujai užgimusių jausmų, savo meilės objektui geranoriškai sutinka padėti finansiškai. Būna, kad tokia pagalba pasiekia kelis, keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų“, – pasakoja P. Gotautas.
Tuo tarpu, 31 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių sakė susidūrę su netikrais konkursais, 23 proc. – sulaukė kvietimo atvykti į policijos nuovadą ar gavo sufalsifikuotą baudos kvitą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 11 proc. buvo bandoma vilioti netikrais būsto nuomos ar pardavimo skelbimais, o dar 12 proc. respondentų nurodė „kitus“ bandymo sukčiauti būdus arba negalėjo atsakyti į klausimą.
Sukčių auka gali tapti bet kas
Gavę laišką apie loterijos laimėjimą ar paveldėtą turtą dažniausiai sakėsi vyresni nei 56-erių bei 36-45 metų amžiaus žmonės: tokių buvo atitinkamai 28,6 ir 26,8 proc. Šių amžiaus grupių respondentai taip pat dažniausiai sulaukė ir melagingų pranešimų apie gautas siuntas (atitinkamai 32 ir 27,4 proc.) bei netikrų šaukimų į policijos nuovadą (26,5 ir 21,8 proc.). Tuo tarpu su netikrais konkursais dažniausiai teigė susidūrę 36-45 m. respondentai (32,8 proc.) ir 26-35 metų amžiaus žmonės (25,7 proc.).
Kalbant apie išsimokslinimą, lygiai pusė apklausoje dalyvavusių respondentų turėjo aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Beveik tiek pat – aukštesnįjį, vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą. Vos 3,3 proc. iš visų bandymus sukčiauti internete patyrusių žmonių vidurinės mokyklos nebaigė.
Aiškių tendencijų nematyti ir apklausos dalyvių pasiskirstyme pagal pajamas. Šiek tiek dažniau bandymų sukčiauti sakėsi sulaukę asmenys, per mėnesį vidutiniškai uždirbantys tarp 500-700 ir virš 1000 eurų.
Maždaug pusė bandymus sukčiauti patyrusių žmonių gyvena šalies didmiesčiuose, iš likusiųjų didesnė dalis – rajonų centruose ir mažesniuose miestuose. Du trečdaliai respondentų yra sukūrę šeimą ar gyvena neregistruotoje santuokoje. Šiek tiek dažniau bandymų sukčiauti sulaukia moterys: iš apklausoje dalyvavusių respondentų jų buvo 55 proc.
„Ryškaus paveikslo, kokius žmones dažniausiai atakuoja internetiniai sukčiai, nėra – jų auka gali tapti absoliučiai bet kas: bet kokio amžiaus, išsilavinimo, gyvenamosios vietos ar socialinio statuso asmenys. Tad ir atsargumo priemonių reikia imtis kiekvienam, besinaudojančiam internetu“, – pabrėžia „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius P. Gotautas.
Išviliojamos sumos stulbina
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vien Lietuvos finansų įstaigų klientai sukčiams „padovanojo“ net 3,7 mln. eurų – t. y., po daugiau nei 40 tūkst. eurų kasdien. Ši suma neapima atvejų, kuomet pinigai sukčiams perduodami grynaisiais ar kriptovaliuta, tad tikrasis sukčiavimo mastas gali būti gerokai didesnis.
„Neretai su internetiniais sukčiais susidūrę gyventojai net nepasisako savo artimiesiems, kad buvo apgauti. Kaip ir įprastos vagystės atveju, aukos jaučiasi pažemintos, pažeidžiamos, apima savotiška gėda, kad taip nutiko būtent joms. Vis dėlto, apie sukčiavimo atvejus reikėtų kalbėti kuo garsiau, kad kuo daugiau žmonių suprastų apie internete jų tykančius pavojus. Ypač tai aktualu vyresniems žmonėms, kurie neretai stokoja kompiuterinio raštingumo įgūdžių, tad didesnis atsargumas jiems būtų naudingas“, – sako P. Gotautas.
Skaičiuojama, kad visame pasaulyje sukčiai kasmet praturtėja dviem trilijonais eurų. Pernai vien Jungtinėse Amerikos Valstijose internetinių sukčių pelnas siekė rekordinius 12,5 mlrd. dolerių.
