Miškuose pasipylė grybai ir savaitgalį daugelis grybavo. Tačiau reikėtų žinoti, kokių taisyklių privaloma laikytis, jeigu esi saugomoje teritorijoje.
Lietuvoje saugomose teritorijose yra vietovių, kuriose gamtai leidžiama tvarkytis natūraliai. Tai griežtai saugomi rezervatai, kurie yra skirti išsaugoti retas rūšis, kitas biologines vertybes ir išskirtinį kraštovaizdį.
Siekiama, kad rezervatuose kuo mažiau būtų trikdomi natūralūs gamtos procesai, todėl lankymasis gamtiniuose rezervatuose yra draudžiamas, neleidžiama jokia ūkinė veikla.
Tai reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Apie tai įspėja ir prie rezervatų ribų įrengti įspėjamieji ženklai.
Pastaruoju metu įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą, buvo pastatyta daug draudžiančių ženklų ir rodyklių prie rezervatų. Pasitikrinti, kur yra rezervatai, galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre.
Tad dar kartą primename, kad grybauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus. Rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, lankymasis moksliniais ir pažinimo tikslais juose įmanomas tik su saugomos teritorijos žinovu.
Gamtos gėrybes reikia rinkti atsakingai, vengiant žalos gamtai. Už laukinių augalų ar grybų rinkimą, jų augaviečių žalojimą ar naikinimą rezervate taikoma 80–700 eurų bauda.
Už grybų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1000 eurų bauda. Apie pastebėtus galimus gamtosauginius pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Uogauti leidžiama (tarkim rinkti spanguoles) netoli rezervatų esančių kaimų gyventojams. Dažniausiai saugomų teritorijų direkcija praneša vietos gyventojams, kada jie gali rinkti gamtos gėrybes.
Tarkim, Punios šilo gamtinio rezervato reguliuojamos apsaugos zonoje 2024 metais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. leidžiama uogauti ir grybauti vietos gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą besiribojančiuose kaimuose ir viensėdžiuose (Alytaus r. sav. Alytaus sen. Panemuninkų k., Bundorių k., Stražiškių k.) ir turintiems su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Tokiais atvejais grybavimas ir uogavimas rezervatuose leidžiamas tik pačių gyventojų poreikiams tenkinti.
Primenama, kad pagal steigimo ir veiklos rengimo ypatumus gali būti: valstybiniai rezervatai, kompleksinėse saugomose teritorijose esantys rezervatai, rezervatinės apyrubės.
Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės) ir 2 valstybiniai kultūriniai (Kernavės ir Vilniaus pilių) rezervatai, 36 gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai ir 1 rezervatinė apyrubė (Dubravos) ir biosferos rezervatas (Žuvinto).
Daugiau žinių apie rezervatus galima rasti čia.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešimą
