Siekdamas sumažinti gamtos stichijų padarinius klientams, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip pagal kaimynių Latvijos ir Estijos pavyzdžius galima platinti elektros linijų proskynas miškuose. Be to, siūloma, kad ESO finansuotų savivaldybių atliekamus medžių genėjimo darbus gyvenvietėse ir taip sukurti didesnes paskatas vietos savivaldai prižiūrėti želdynus.
Apie 80 proc. elektros tiekimo atjungimų įvyksta dėl sutrikimų 10 kV tinkle, kuris pažeidžiamas krentančių medžių ir jų šakų. Atsižvelgiant į Latvijos ir Estijos pavyzdžius, kur proskynos yra du – tris kartus platesnės, siūloma jas platinti ir Lietuvoje: nuo dabartinių 3 m. iki 10 m. miškuose ir laukuose. Platinant proskynas iki 10 m., ESO kasmet išvalytų apie 0,02 mln. kubinių metrų medienos tam tikrame plote – tai sudaro vos 0,28 proc. metinio iškertamo medienos kiekio Lietuvoje. Visas proskynas ESO praplatintų per ketverius metus.
„Audros metu ant elektros linijų griūvantys medžiai yra viena pagrindinių elektros tiekimo sutrikimo priežasčių. Medžių šalinimo apimtys, platinant proskynas iki 10 metrų, būtų mikroskopinės, palyginti su įprastiniais miško kirtimais Lietuvoje. Tuo tarpu, atnešama nauda ženkliai sumažintų audros padarinius klientams. Be to, siūlome keisti ir kitas šiuo metu galiojančias tvarkas, suteikiant finansines paskatas savivaldybėms genėti medžius jų teritorijose bei paprastinant kitus biurokratinius reikalavimus, pavyzdžiui, sutikimų išdavimus“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Skaičiuojama, kad dėl galimybės platinti proskynas mechaniniu būdu, medžių šalinimo greitis būtų tris kartus didesnis negu dabar, kai šalinami pavieniai medžiai ir nėra galimybės naudoti specializuotą techniką.
ESO taip pat siūlo supaprastinti dabar egzistuojančias biurokratines kliūtis, kai šalia linijų esantys pavojingi aukšti medžiai gali būti kertami tik gavus išankstinį sutikimą. Šiuo metu ESO privalo gauti sutikimus, šalinant pavojų keliančius medžius, o tokie derinimai vidutiniškai trunka 9 mėn. Patvirtinus bendrovės siūlomus pokyčius, procedūrų trukmė sutrumpėtų iki 3 mėn.
Be to, bendrovė siūlo apmokėti savivaldybių patirtas išlaidas už medžių pjovimą arba jų genėjimą elektros tinklų apsaugos zonose miestuose, gyvenvietėse, soduose. Iki šiol šiuos darbus gyvenvietėse turėjo atlikti savininkai – privatūs asmenys ir savivaldybės, o ESO kritiniais atvejais šalindavo medžius, o už tai, pagal reglamentavimą, turėjo išrašyti sąskaitas savininkams, tačiau praktikoje šis modelis nepasiteisino. ESO vertinimu, pakeitus dabar galiojančią tvarką, savivaldybės turės didesnę paskatą atlikti medžių genėjimo ir šalinimo darbus. Didesnis savivaldos savarankiškumas taip pat reiškia, kad atsivers galimybės geriausiai įvertinti ir estetinius medžių genėjimo aspektus.
Latvijoje 6-20 kV tinklo proskynos yra 6,5 m., o Estijoje 10 kV tinkle proskynų plotis siekia 10 m.
