Statistika vis dar negailestinga – skendimų atvejų nemažėja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį nuskendo 59 žmonės, o išgelbėti pavyko 17. Pernai tuo pačiu metu skenduolių buvo mažiau – 45, išgelbėta daugiau – 28 gyventojai. Dažniausiai ugniagesiams gelbėtojams teko traukti žmones iš tvenkinių, skaičiuojama, kad vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 5 kartus daugiau nei moterų. Viena dažniausių skendimo priežasčių – galimybių pervertinimas.
Alkoholis – ne vienintelė priežastis
„Anksčiau alkoholis buvo bene dažniausia liūdnos skendimų statistikos priežastis, bet dabar drįstu teigti, kad visuomenė keičiasi. Žmonės vis aktyviau propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą. Tas džiugina, bet, aišku, atvejų, kai žmogus skęsta būdamas neblaivus, dar tikrai pasitaiko itin dažnai. Alkoholis, kaip žinia, tik dar labiau paskatina pervertinti savo galimybes“, – komentuoja Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos ugniagesys gelbėtojas, naras, Lietuvos sporto universiteto dėstytojas Artūras Petrovas.
Jis sako, kad ugniagesiai gelbėtojai vis dažniau susiduria su atvejais, kai skęsta vidutinio amžiaus, 40-55 m., gyventojai, dažniausiai – vyrai, kurie paprastai būna įsitikinę, kad jų sveikata ir fizinis pasirengimas yra puikūs.
„Žinote, kartais net gelbėtojams, dirbantiems baseine, sakau – jei keliuose takeliuose matote plaukiančius, pavyzdžiui, pensinio amžiaus moterį, jaunuolį, vaiką ir maždaug 40-55 metų raumeningą vyruką, tai neapsigaukite – pastarąjį takelį stebėkite ne ką akyliau, o gal netgi dar labiau akylai. Išties, tokiame amžiuje dažnai pasitaiko įvairių situacijų, kai žmones staiga „surakina“ ar ištinka sveikatos problemų. O juk tokiame amžiuje negi pripažinsi sau, kad reikia būti atsargiam, juk pats jėgų žydėjimas! Žinoma, protingai pasverti savo galimybes turim visi, bet labai kviečiu ir tuos, kurie itin pasitiki savo jėgomis, įsitikinę, kad plaukti moka puikiai, o sveikata niekada nesiskundė“, – ragina ugniagesys gelbėtojas.
Tai, kad lietuviai linkę pervertinti savo galimybes, liudija ir reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta šių metų gegužę „Impuls“ plaukimo akademijos užsakymu. 28 proc. lietuvių tikina, kad vandenyje jaučiasi drąsiai ir užtikrintai, daugiau ne pusė (56 proc.) respondentų savo plaukimo įgūdžius vertina vidutiniškai, o 16 proc. suaugusiųjų atsakė nemokantys plaukti. Visgi realybė yra kitokia – patikrinus svarbiausius kriterijus, kuriuos specialistai laiko būtinais mokant plaukti, pasirodo, tik iki 10 proc. gyventojų galėtų teigti iš tiesų mokantys plaukti.
Laikoma, kad suaugęs žmogus moka plaukti, jei:
yra įvaldęs bent du taisyklingus plaukimo stilius,
gali nuplaukti 400 metrų be sustojimo,
geba panerti bent į 1,5 metrų gylį,
orientuojasi aplinkoje staiga atsidūręs vandenyje,
gali išsilaikyti vandens paviršiuje plūduriuodamas.
Tai, kad dažna skendimų priežastimi tampa savo galimybių pervertinimas, pabrėžia ir ilgametė plaukimo trenerė Modesta Rudokienė. „Išties, vis dar daug kam atrodo, kad mokėjimas plaukti tėra gebėjimas paplaukti kelis ar kelias dešimtis metrų ir to pakanka, kad vandenyje jaustumėmės užtikrintai. Anaiptol. Gebėjimas taisyklingai kvėpuoti, plūduriuoti ir nepasimesti vandenyje – ne ką mažiau svarbūs komponentai“, – atkreipia dėmesį „Impuls“ plaukimo akademijos trenerė.
Ugniagesys gelbėtojas ir trenerė pataria, kaip išvengti skendimo atvejų:
Nepanikuokite
A. Petrovas ir M. Rudokienė vieningai pabrėžia, kad vos pajutus, jog pradėjome grimzti, taisyklė numeris vienas – suvaldyti paniką. „Suprantu, kad teoriškai skamba labai paprastai, bet geresnio patarimo šioje vietoje nėra. Pajutę, kad pradėjote skęsti, giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą, skaičiuokite iki 30. Tą akimirką ateina šviesesnis protas, gimsta sprendimas“, – dalijasi ugniagesys gelbėtojas.
Plaukimo trenerė priduria, kad nekvėpuojant po vandeniu, išnėrimo ir išgyvenimo tikimybė tampa kur kas didesnė.
Nekelkite rankų į viršų
Suvaldžius paniką, geriausia išnirti į vandens paviršių ir atsigulti jame. „Be jokio muistymosi ar, juolab, rankų kėlimo, ką dažniausiai daro skęstantys žmonės. To jokiais būdais nereikėtų daryti, nes tai tik dar labiau gramzdina. Prisiminkite auksinę taisyklę – vandeny žmogus nieko nesveria, jeigu mes atsipalaiduojame ir gulime paviršiuje, vanduo mus tiesiog laikys, o kai bandome kelti rankas, tik sukuriame papildomą svorį, kuris mus toliau skandina“, – primena A. Petrovas.
„Tokiais atvejais ypač svarbus plūduriavimas ant nugaros, nes tokiu būdu galime lengvai kvėpuoti paviršiuje“, – priduria M. Rudokienė.
Prisiminkite saugumo taisykles
Kaip prieš pakylant lėktuvui, išklausome saugumo instruktažo, taip kiekvieną kartą, įžengdami į vandenį, pakartokime sau mintyse pagrindines taisykles, pataria ugniagesys gelbėtojas: „Vandenyje negalime išdykauti, bandyti iš savęs kažką „parodyti“, šokinėjant per bangas ar atliekant įmantrius šuolius. Negalime eiti į vandenį išgėrus bent kažkiek alkoholio. Nesimaudykime ten, kur aplink nėra jokios priežiūros arba bent jau blaivaus žmogaus šalia. Niekada nepalikime vienų vaikų, nepasikliaukime vien tik gelbėjimosi ratais, apyrankėmis ar panašiai. Jeigu viso to paisome, valio, mėgaukimės plaukiojimu“ – sako plaukimo specialistas.
Pasiruoškite
„Prisiminkime, kad vanduo yra kita stichija ir ten galioja kitos taisyklės, būkime budrūs. Geriausia ir saugiausia įeiti į vandenį ramiai, leisti kūnui prisipratinti prie vandens. Jeigu norite įšokti, būkite geri, patikrinkite, kas per vanduo – ar nėra žolių, kokių nors strypų ar panašiai“, – pataria prisiminti A. Petrovas.
M. Rudokienė priduria ir duobių jūroje, srovės upėje, staigaus gylio ežere pavojus, kuriuos būtina įvertinti prieš plaukiant gilyn.
Rekomenduoja prieš plaukiojimą padaryti trumpą apšilimą, paruošti kūną.
Nepervertinkite galimybių
A. Petrovas sako, kad mokantis plaukti žmogus turi gebėti visą laiką plaukti tuo pačiu tempu: „Ar plauki penkias minutes, ar valandą, turi gebėti išlaikyti tą patį tempą. Jei jaučiame, kad po tam tikro atstumo pradedame dusti, pavargstame, vadinasi, negalime jaustis užtikrinti vandeny ir plaukti ilgesnių atstumų“, – skatina prisiminti ugniagesys gelbėtojas.
Gyvybiškai svarbu ir niekada ne vėlu
„Vis dar dažnai girdžiu, kaip tėvai vaikams sako „negalima“, „nelįsk į vandenį“, visgi, manau, kad tai labai klaidingas auklėjimas. Išmokti plaukti yra gyvybiškai būtina, mokykime pagrindų – pradėkime nuo elementaraus plūduriavimo vandeny, kuris išliks pasąmonėje ir ekstremaliose sąlygose. Tas pats galioja ir suaugusiems – jei nemokate plaukti, tai jokia gėda, imkimės ir mokykimės, kad ir kiek metų mums būtų“, – įsitikinęs ugniagesys gelbėtojas.
M. Rudokienė pritaria, sakydama, kad dar vaikystėje dažnai girdimi gąsdinimai, jog galime nuskęsti, niekaip neprisideda prie skatinimo išmokti plaukti, galiausiai, tos baimės išlieka visą gyvenimą. „Visi, kurie neišmoko plaukti vaikystėje, prisiminkite, kad niekada ne vėlu, o šį įgūdį įgauti yra gyvybiškai svarbu, juk niekad negalime žinoti kokiose situacijose atsidursime“, – sako ilgametė plaukimo trenerė.
Tai, kad mokėti plaukti yra gyvybiškai svarbus įgūdis, pritaria 55 proc. Lietuvos gyventojų, rodo reprezentatyvi apklausa.
