Knarkimas – gana dažna problema, nesirenkanti nei lyties, nei amžiaus. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra tik nemalonus garsas. Stiprus nuolatinis knarkimas gali signalizuoti apie netinkamą kvėpavimo takų anatomiją ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip obstrukcinė miego apnėja ar įvairios alergijos.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja otorinolaringologė Austėja Pečeliūnienė sako, kad net ketvirtadalis nuolatinį knarkimą patiriančių žmonių jaučia pasikartojančius kvėpavimo sustojimo epizodus miego metu. O tai – rimta problema, turinti neigiamą poveikį fizinei sveikatai ir emocinei būklei.
Kodėl knarkimas gali būti „ne tik“ knarkimas?
Gydytoja paaiškina, kad knarkimas atsiranda susidarius kliūčiai, kai oro srautas keliauja pro kvėpavimo takus. Tokiu atveju kvėpuojant girdima triukšminga audinių vibracija, kuri ir apkartina tiek paties knarkiančiojo miego kokybę, tiek aplinkinių žmonių. Anot A. Pečeliūnienės, stiprus knarkimas kartais galintis siekti net 80 decibelų, gali priversti sutuoktinius miegoti atskiruose miegamuosiuose, ar, kaip rodo statistika, netgi tapti skyrybų priežastimi.
Ji priduria, kad kai kurie žmonės knarkia tik užsikimšus nosiai alergijų sezono metu, kitiems – tai nuolatinė problema dėl pertvaros iškrypimo, nosies kriauklių padidėjimo, polipų. Knarkimas taip pat gali būti natūralus senėjimo rezultatas, tačiau alkoholis, rūkymas, kai kurios lėtinės ligos ir net vartojami vaistai gali situaciją pabloginti. Pastebima, kad knarkimas dažniau kasdienybę apsunkina turintiems viršsvorio, nes dėl riebalinio audinio susikaupimo kakle, tarpraumeniniuose tarpuose, minkštajame gomuryje natūraliai susiaurėja ir kvėpavimo takai.
„Lengvas, rečiau nei dukart per savaitę pasireiškiantis, knarkimas neturi didelio neigiamo poveikio sveikatai, tačiau stiprus nuolatinis knarkimas gali signalizuoti apie greta esantį sutrikimą – anatomines kvėpavimo takų problemas, pavyzdžiui, žandikaulio formos, ryklės ar net skeleto netaisyklingumą, nosies ar nosiaryklės būkles, alergijas ar net pavojingą būseną – obstrukcinę miego apnėją.
Pastaroji pasireiškia kvėpavimo sustojimo epizodais, po kurių žmogus triukšmingai įkvepia gaudydamas orą. Sergant obstrukcine miego apnėja tokių periodų, kai kvėpavimas sulėtėja arba sustoja, būna bent 5 per kiekvieną miego valandą, o sunkios formos atveju – daugiau nei 30. Tokia situacija ne tik trikdo miegą, bet ir deguonies bei anglies dioksido pusiausvyrą organizme. Apnėjos metu žmogus neuždūsta, tačiau nekontroliuojant šios būklės, dieną jaučiamės mieguisti, galime susirgti ir kitomis rimtomis sveikatos problemomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, aukštą kraujospūdį, diabetą, patirti insultą ar infarktą“, – pasakoja „Antėja“ gydytoja.
Kas veiksminga, o kas ne?
Gydytoja įvardija, kad žmonės dažnai nori gydytis kuo natūralesnėmis priemonėmis, tačiau, deja, didelė dalis jų yra moksliškai nepatvirtintos, pavyzdžiui, drėkinantį poveikį turintys nosį ar ryklę sutepantys purškalai, homeopatiniai preparatai. Tokios priemonės, kaip kvėpavimo juostelės, vidiniai nosies pletėjai gali padėti atverti nosį nakties metu ir sumažinti knarkimą, tačiau ši priemonė nepadės vidutinio ar sunkaus laipsnio obstrukcinės miego apnėjos atveju.
„Gydymas priklauso nuo knarkimo pobūdžio ir jo sukeliamų problemų. Padėti gali gyvenimo būdo pokyčiai, kurių laikantis kitų gydymo metodų gali ir neprireikti. Taip pat padeda ir paprastos priemonės, tokios kaip miego padėties reguliavimas – mažiau knarkiama miegant ant šono. Daugelis knarkiančių pacientų turi viršsvorį, kuris yra reikšmingas knarkimo ir miego apnėjos rizikos veiksnys. Taip pat svarbu nerūkyti, riboti alkoholio ir raminamųjų, atpalaiduojančių vaistų vartojimą“, – sako A. Pečeliūnienė.
Pasak jos, kai knarkimą lydi vidutinė ar sunki obstrukcinės miego apnėjos forma, dažnai skiriamas gydymas yra ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu. Aparatas pacientui per sandariai prie nosies prigludusią kaukę tiekia orą, šiek tiek didesniu nei aplinkos slėgiu, o jis palaiko atvirus kvėpavimo takus. Tokiu būdu išvengiama kvėpavimo takų subliūškimo, dingsta knarkimas bei apnėjų epizodai. Iš pradžių naudoti šią priemonę gali būti nepatogu, tačiau dauguma žmonių prie jos pripranta ir pastebi, kad naudojant prietaisą reikšmingai pagerėja miegas ir bendra sveikatos būklė.
Chirurginiai sprendimai pritaikyti net vaikams
„Žinoma, yra specialių burnos įtaisų, padedančių palaikyti kvėpavimo takus laisvus, tarkime, specialios kapos, kandikliai. Juos verta išbandyti lengvos miego apnėjos atveju. Egzistuoja ir chirurginis gydymas, kuris gali būti skiriamas pilnai ištyrus pacientą, individualiai parenkant pagal paciento būklę, apnėjos sudėtingumą, kai neveiksmingos konservatyvios gydymo priemonės arba kai susiduriama su reikšmingu nosies pertvaros iškrypimu, polipais, nosies kriauklių problemomis.
Kartais pakanka minimaliai invazinių procedūrų, tokių kaip radijo dažnio abliacija ar specialūs gomurio implantai, tačiau pasitaiko atvejų, kai atliekamos rekonstrukcinės operacijos – šių metu šalinami pertekliniai ar pakitę ryklės audiniai, atveriami kvėpavimo takai. Chirurgas operacijų metu visada siekia išsaugoti gomurio anatomiją ir funkciją nepakitusias“, – vardija gydytoja.
Medikė dalinasi sėkmės istorija, kai obstrukcinei miego apnėjai apkartinus septynmečio paciento kasdienybę buvo nustatytas adenoidų ir tonzilių išvešėjimas, kol galiausiai nuspręsta paskirti chirurginį gydymą. A. Pečeliūnienė pamena, kad vos po pusės metų atvykus profilaktiškai pasitikrinti gijimo proceso, jaunasis pacientas prisipažino ne tik apie gerokai pagerėjusią miego kokybę, bet ir aukštesnius mokymosi rezultatus.
