Ar žinojote, kad muzikos klausymasis gali padėti palengvinti nerimą, depresiją ar net lėtinį skausmą? Anot mokslininkų, klausantis muzikos žmogaus kūne gali padidėti dopamino, dažnai vadinamo „laimės hormono“ bei endorfinų išsiskyrimas.
Pastarieji ne tik padeda sumažinti stresą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį fizinio gijimo procesuose.
Padėjo sumažinti skausmą ir padidinti judrumą
Mažiausiai 10 proc. pasaulio gyventojų, t. y. apie 60 mln. žmonių, kenčia nuo lėtinio skausmo. O tam tikrose šalyse ir regionuose lėtinio skausmo paplitimas gali siekti 20 – 25 proc.
Jį sukelti gali įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, traumos, nugaros problemos, neurologiniai pažeidimai ar ligos – artritas, migrena bei daugybė kitų.
Nors yra įvairių būdų, padedančių gydyti skausmo atsiradimo priežastis, moksliniai tyrimai rodo, kad visiems prieinamas papildomas būdas skausmui malšinti – muzikos klausymasis.
Pavyzdžiui, fibromialgija (liga, kuriai būdingas viso kūno skausmas) sergantys ligoniai, kurie kas kasdien po valandą klausydavosi muzikos, skausmas pastebimai sumažėjo, lyginant su tais, kurie jos nesiklausė.
Taip pat pastebėta, kad atpalaiduojančios ir ligoniams patinkančios muzikos klausymasis padidino ir jų judrumą.
Kokios technologijos pagerina klausymosi patirtį?
Muzikos, kaip terapinės priemonės, įtraukimas į kasdienę rutiną tampa dar veiksmingesnis naudojant tinkamą įrangą, pavyzdžiui, aukštos kokybės belaides ausines.
Svarbu tai, kad jas galime naudoti bet kokiomis aplinkybėmis – keliaudami, dirbdami, sportuodami ar eidami pasivaikščioti. Tačiau belaidžių ausinių paklausa auga ne tik dėl jų kompaktiškumo, bet ir dėl pažangių funkcijų, kurios pagerina klausymosi patirtį.
Pavyzdžiui, triukšmo slopinimo technologija padeda izoliuoti klausytoją nuo išorinių trukdžių, o pažangios ausinių garso technologijos užtikrina galimybę mėgautis visapusiška muzikos nauda.
„Šiandien rinkoje randamos belaidės ausinės turi integruotas triukšmo slopinimo sistemas, kurios leidžia lengviau atsiriboti nuo aplinkos supančių garsų ir mėgautis mėgstama muzika, o pažangios garso technologijos užtikrina kokybišką skambesį.
Pavyzdžiui, „Huawei FreeBuds 6i“ belaidėse ausinėse integruotas 11 mm magnetinis žemųjų dažnių garsiakalbis užtikrina iki 50 proc. daugiau 14 Hz sodrių žemųjų dažnių skambesį, o įrenginyje integruoti „Multi-EQ“ efektai leidžia reguliuoti 10 skirtingų garso dažnio diapazonų ir pritaikyti juos prie įvairių muzikos žanrų“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Tačiau tam, kad mėgautis muzikos nauda būtų galima visą dieną, svarbu ir jų patogumas bei ilgas baterijos veikimo laikas.
Pasak žinovės, 75 proc. storesnis šių belaidžių ausinių viršus ir 25 proc. storesnės antgalių sienelės leidžia joms tvirčiau priglusti prie ausų, o net iki 36 valandų su įkrovimo dėklu veikianti baterija – muzika mėgautis nevaržomai bet kokios veiklos metu.
Nuo įgūdžių stiprinimo iki dėmesio sutelkimo gerinimo
Dar vienas muzikos kuriamas teigiamas poveikis žmogaus kūnui – pažinimo veiklos gerinimas. Muzika, ypač klasikinė ar instrumentinė, gali padėti išlaikyti dėmesį atliekant užduotis.
Šis poveikis dažnai vadinamas „Mocarto efektu“. Tokia sąvoka atsirado 1993 m., kai mokslininkų Francis H. Raušeris (Frances H. Rauscher), Gordonas L. Šojus (Gordon L. Shaw), ir Katerinė N Kaja (Katherine N. Ky) tyrimo metu koledžo studentai, 10 minučių klausę V. A. Mocarto muzikos, pagerino erdvinio mąstymo įgūdžius, kurie vėliau buvo įvertinti atliekant tam tikras intelektinio testo užduotis.
Nagrinėjant pažinimo veiklos gerinimo būdus, svarbu paminėti ir tai, kad mėgstamos muzikos klausymasis gali pakelti nuotaiką, o raminanti muzika – sumažinti stresą sukeliančio hormono kortizolio kiekį kūne.
Tokie pokyčiai padeda pagerinti mokymosi bei užduočių sprendimo veiksmingumą bei labiau įsitraukti į atliekamas užduotis.
