Klaipėdos SGD terminalas grįžo. Kaip Lietuvai sekėsi užtikrinti dujų tiekimą, kai jo nebuvo? Apie tai mintimis dalijasi Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Gegužės pradžioje prasidėjusi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo planinė techninė patikra baigta – Danijoje pirmą kartą po dešimties veiklos metų remontuotas laivas sugrįžo į namų uostą ir nuo praėjusios savaitės pabaigos tęsia dujų tiekimą Lietuvos ir viso regiono vartotojams. Šio pusantro mėnesio trukusio etapo metu gerokai daugiau nei įprastai dirbo GIPL dujotiekis, jungiantis mus su Lenkija ir Lietuvos-Latvijos jungtis. Abi šios grandys sėkmingai įveikė užduotį.
Terminalo techninės priežiūros metu dujos Lietuvai buvo tiekiamos iš dviejų šaltinių – GIPL dujotiekiu iš Lenkijos ir dujotiekiu iš Latvijos. Per šį laikotarpį GIPL jungtimi buvo perduota apie 650 gigavatvalandžių (GWh) dujų. Per dieną į Lietuvą juo buvo tiekiama nuo 9 iki 26 GWh dujų, padengiant didelę dalį kasdien šalyje suvartojamų maždaug 32 GWh dujų. Jungtimi iš Latvijos taip pat buvo transportuotas panašus kiekis dujų.
GIPL – 500 mln. eurų vertės Europos Sąjungos ir Baltijos šalių bendrai finansuojamas projektas, jungiantis Jauniūnų dujų kompresorių stotį Lietuvoje su Holovčycių stotimi Lenkijoje. Ši strateginės svarbos infrastruktūra integravo Lietuvą ir Baltijos šalis į Europos Sąjungos dujų perdavimo sistemą, be to, suteikė alternatyvą iki tol buvusiai dujų infrastruktūrai.
Dvejus metus veikianti GIPL jungtis jau įrodė savo naudą ir patikimumą. Per šį laikotarpį nebuvo užfiksuota techninių rodiklių, kurie leistų abejoti sistemos patikimumu. Nuo GIPL veikimo pradžios 2022 m. gegužės mėn. juo buvo perduota 16,7 TWh abejomis kryptimis arba beveik 11 proc. daugiau nei 2023 metais dujų suvartojo Lietuva.
Kainos skirtumas, kurio nepajutome
Gegužę ir pusę birželio Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinka veikė be svarbiausio tiekimo šaltinio – Klaipėdos SGD terminalo. Nepaisant atjungto terminalo, gegužės mėnesį dujų kainos dėl galimybės užtikrinti tiekimą iš Latvijos bei Lenkijos kilo palyginti nedaug, o vidutinis mėnesio kainų skirtumas tarp skirtingų dujų biržos prekybos aikštelių išliko stabilus – skyrėsi vos 1 euru už MWh. Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančioje „GET Baltic“ biržoje dujos gegužę vidutiniškai kainavo 36,56 euro, arba 10 proc. daugiau nei balandį ir 2 proc. mažiau nei prieš metus.
Tokį stabilumą pavyko išlaikyti dėl to, kad Lietuvos energetikos infrastruktūros architektai gerai numatė į priekį ir tinkamai sukonstravo alternatyvias tiekimo grandis.
Laikinai pasikeitęs dujų tiekimo maršrutas patikrino sistemos patikimumą
Suplanuota pagrindinio dujų tiekimo į Lietuvą šaltinio – Klaipėdos SGD terminalo – techninė apžiūra buvo atliekama ne Lietuvoje. Terminalas, veikiantis nuo 2014 m., įprastai tiekia 70–80 proc. į Lietuvos sistemą mūsų ir kitų ES valstybių poreikiams transportuojamų dujų. Techninė priežiūra, būtina po dešimtmetį trukusios veiklos, yra įmanoma tik Danijos uoste – beveik 300 metrų laivo aptarnavimui reikia vadinamojo sausojo doko, o tokio dydžio reikalingo doko kituose Baltijos šalių jūros uostuose tiesiog nėra.
Kol vyko SGD laivo-saugyklos remontas, didesniais nei įprasta pajėgumais veikęs GIPL dujotiekis bei jungtis su Latvija įrodė Lietuvos dujų tiekimo tinklo tvirtumą ir patikimumą. Galimybė sklandžiai pereiti prie alternatyvių šaltinių lėmė, kad dujų kainos Lietuvoje išliko palyginti stabilios, nepaisant milžiniškos operacijos ir pasikeitusių įprastų dujų tiekimo maršrutų. Kadangi per pastarąjį dešimtmetį investavome į dujų infrastruktūros perdarymą ruošiantis Lietuvos dujų tiekimo saugumo užtikrinimui, dėl to ir turime tokias plačias pasirinkimo galimybes.
