Birželio 5-ąją, minint Pasaulinę aplinkos dieną, įteikta Česlovo Kudabos premija. Šiemet ji paskirta Gamtos tyrimų centro afilijuotajam mokslininkui, habilituotam mokslų daktarui Valentinui Baltrūnui už gamtos tyrimų garsinimui, gamtos paveldo pažintinės ir kultūrinės vertės aptarimui, aplinkos apsaugos naujienoms skirtus straipsnius.
„Geografas signataras Česlovas Kudaba daug metų atidavė Lietuvos reljefo moksliniams tyrimams, rašė publicistinius straipsnius geografijos, aplinkosaugos temomis, išleido 15 kraštotyros knygų apie Lietuvą, norėdamas, kad jos gražiausi kampeliai išliktų vaikams, anūkams.
Simboliška, kad šių metų laimėtojas geologas Valentinas Baltrūnas tęsė jo darbus: taip pat tyrė šalies reljefą, rūpinosi, kad visuomenė suvoktų gamtos paveldo vertę, klimato kaitos, taršos procesus, apie tai dalijasi įžvalgomis įtaigiuose komentaruose, straipsniuose“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Baigdamas mokyklą svarsčiau apie jūrų tyrinėtojo specialybę, bet, prisimenu, kaip tik tada perskaičiau Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekano Česlovo Kudabos straipsnį, kviečiantį jame studijuoti.
Įsiminė sakinys: „…mūsų fakultetą baigę absolventai tyrinėja Indijos vandenyno dugną, Kamčiatkos ugnikalnius“. To užteko, kad apsispręsčiau“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė Valentinas Baltrūnas.
Pasak laimėtojo, to meto Lietuvos periodinėje spaudoje, ko gero, nebuvo mėnesio, kad kuriame nors žurnale ar laikraštyje nebūtų Česlovo Kudabos rašinio.
Tai buvo mokslo garsinimo ir publicistiniai straipsniai apie Lietuvos gamtą ir jos apsaugą, įvairių vietovių kraštovaizdį, jų gamtos, istorijos ir kultūros vertybes, parašyti be tarptautinių terminų raizgalynės, gražia ir vaizdinga lietuvių kalba, įkvepiantys išsaugoti ateinančioms kartoms nesudarkytą aplinką.
Įkvėptas Česlovo Kudabos darbų, per pastaruosius 20 metų Valentinas Baltrūnas parašė 7 knygas apie Lietuvos gamtos ir geologinio paveldo tyrimus, jo pažintinę ir kultūrinę reikšmę.
Taip pat paskelbė daugiau nei 70 straipsnių ir publikacijų aplinkos apsaugos naujienų tema. Juose visuomenė supažindinama su gamtos tyrimų svarba, atskleidžiama gamtos vertybių paveldosauginė vertė, įvertinama jų aplinkosauginė padėtis.
Taip pat Valentinas Baltrūnas aktyviai dalyvavo ir pasisakė diskusijose Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose, įvairiuose renginiuose, rengė ekspertines išvadas, teikė siūlymus dėl saugomų teritorijų steigimo ir geopaveldo vertybių išsaugojimo.
Šių metų Česlovo Kudabos premijos laimėtojas Vilniaus universitete baigė geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų studijas, apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Kvartero nuogulų sandara ir tarpledynmečių paleogeomorfologija“.
Tyrinėjo Lietuvos geologinius procesus, sudarė Pietų Lietuvos vėlyvojo pleistoceno paleogeografinių žemėlapių. Dirbdamas Lietuvos geologijos instituto Kerno saugyklos ir muziejaus Vievyje vadovu 4,5 ha plote įkūrė riedulių parodą.
Vėliau Valentinas Baltrūnas dešimtmetį vadovavo Lietuvos geologijos institutui, dėstė Lietuvos edukologijos universitete, dirbo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.
2018–2022 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos žinovas, nuo 2019 m. yra Geologijos mokslų istorijos tarptautinės komisijos INHIGEO narys.
Aplinkos ministerijos Česlovo Kudabos premijai šiais metais buvo pasiūlyta 18 kandidatų, iš kurių laimėtoją atrinko komisija, vadovaujama aplinkos ministro patarėjos Aistės Žilinskienės.
Komisijoje dirbo Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vytautas Martuzevičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė, mokytojas Mantas Karanauskas, režisierius ir prodiuseris Gintaras Kudaba, gamtininkas, rašytojas, fotografas Selemonas Paltanavičius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.
Premija skiriama kas dvejus metus, jos dydis – 3 tūkst. eurų.
Pirmasis šią premiją, kai ji buvo pavadinta Česlovo Kudabos vardu, 1998 m. pelnė Dzūkijos nacionalinio parko ekologas, rašytojas Henrikas Gudavičius, 2000 m. – buvęs mokytojas Aleksandras Žalys, 2002 m. – tuometis Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Evaldas Navys ir „Tėviškės gamtos“ vyriausias redaktorius Juozas Stasinas.
2004 m. ši premija paskirta televizijos žurnalistei Daliai Juočerytei ir mokytojui Valentinui Padriezui, 2006 m. – rašytojui Gediminui Isokui, 2008 m. – gamtininkui, rašytojui Selemonui Paltanavičiui, 2010 m. – gamtininkui prof. Ričardui Kazlauskui, 2012 m. – Gamtos bičiulių asociacijos prezidentui prof. Algirdui Stanaičiui, 2014 m. – savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ vyriausiam redaktoriui Augustui Uktveriui, 2016 m. – dr. Algirdui Knystautui, judėjimo „Už gamtą“ vadovui.
2018 m. Česlovo Kudabos premijos laimėtoju tapo ornitologas dr. Eugenijus Drobelis, 2020 m. – Ligita Girskienė, asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ vadovė.
2022 m. premija įteikta Linai Marmaitei, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Lankytojų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėjai.
