Ketvirtadienis, 8 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Staigios orų permainos daro įtaką sveikatai

www.alkas.lt
2024-04-20 06:00:00
48
PERŽIŪROS
0
Meteorologai skelbia pavasarį

visitspringlake.com nuotr.

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios orų išdaigos šį pavasarį itin dažnas reiškinys. Tarsi ant spyruoklių „šokinėjanti“ oro temperatūra žmones veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia jų sveikatai – kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis jo poveikis. Tą ypač jaučia turintieji širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, taip pat sąnarių, kvėpavimo takų bei nervų sistemos ligomis sergantys pacientai. Specialistės pataria, į kokius kūno signalus svarbu atkreipti dėmesį ir kaip sumažinti sezoninių pokyčių įtaką sveikatai.

„Tokie ryškūs temperatūrų svyravimai, kai naktį temperatūra vos pakyla aukščiau nulio, o dieną – kartais gerokai perkopia dvidešimt laipsnių – didesnio saulės aktyvumo pasekmė. Dėl to pavasarį ne tik dažniau pasitaiko magnetinių audrų, bet ir magnetinio lauko svyravimų. Magnetinių audrų metu dažnai kinta ir slėgis, todėl jautresni žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tarp jų – širdies-kraujagyslių, jaučiasi blogiau. Dažnai tokie pacientai skundžiasi galvos skausmais, nemiga, kraujospūdžio šokinėjimu. Jiems gali sutirštėti kraujas, sulėtėti medžiagų apykaita“, – sako medicinos centro „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė.

Orų pokyčiai paaštrina negalavimus

Gydytoja pabrėžia, kad orų pokyčiai žmogaus nesusargdina, o tik paaštrina esamus negalavimus, kuriuos lemia fiziologiniai kūno ypatumai.

„Mes esame gyvosios gamtos dalis, todėl natūralu, kad orų kaita turi įtakos mūsų savijautai. Didžiąją dalį mūsų kūno sudaro vanduo, todėl jautriausiai į oro temperatūros ar atmosferos slėgio pakitimus reaguoja tie kūno organai, kuriuose yra skysčio – kraujotakos sistema, sąnariai, smegenys. Pavyzdžiui, staiga keičiantis slėgiui, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač jautriai reaguoja smegenų kraujotaka“, – teigia T. Čiuplinskienė.

Kardiologė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pavasarį apskritai yra sunkus metas kūnui. Juo mėgautis dažniausiai trukdo šaltuoju metų laiku susikaupęs nuovargis.

„Žiemą dažniausiai kūnas gauna nepakankamai vitaminų, per mažai judame, keliamės ir grįžtame namo tamsoje. Tikriausiai ne vienas ir ne po vieną kartą persirgome įvairiomis virusinėmis ligomis, dėl to pavasarį esame silpnesni, lengviau pažeidžiami. Šiuo laikotarpiu neretai išsibalansuoja kraujo spaudimas, susilpnėja imunitetas, tampame jautresni, nervingesni“, – pastebi gydytoja.

Pasak T. Čiuplinskienės, pavasario pradžioje, ypač miestuose, valant gatves nuo žiemą išbarstyto smėlio, įprastai padidėja užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tokia oro tarša turi nemenką poveikį ir širdžiai, ir plaučiams.

„Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis turi gana didelę įtaką sergamumui, ypač kvėpavimo takų bei širdies-kraujagyslių ligų paūmėjimams. Dėl didelės azoto oksido koncentracijos didėja plaučių jautrumas, pasunkėja plaučių veikla, susilpnėja jų funkcija, dėl ko gali sutrikti širdies ritmas, paūmėti kitos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos“, – sako gydytoja kardiologė.

Vienos valandos pokytis blogina sveikatą

T. Čiuplinskienės teigimu, širdies sveikatai pavasarį įtakos turi ir vasaros laiko įvedimas, kuomet kovo pabaigoje laikrodžius persukame viena valanda į priekį.

„Pavasarį, kai pereiname prie vasaros laiko, prarandame valandą miego. Biologinio laikrodžio nesutapimas su naujuoju laiku – stiprus stresas organizmui. Dėl pasikeitusio paros ritmo ir sutrumpėjusios miego trukmės gali paūmėti širdies-kraujagyslių ligos, atsirasti nuotaikų kaita, koncentracijos stoka“, – pastebi gydytoja.

Jai antrina ir BENU vaistininkė Inga Norkienė, kurios teigimu, būtent pavasarinis, o ne rudeninis laikrodžių persukimas mūsų kūną ir sveikatą veikia labiau, nes vadinamoji miego skola tampa nemenku iššūkiu.

„Ypač svarbu, ar persukdami laikrodį mes laimime valandą, ar ją prarandame. Jeigu prarandame ir pagal natūralų biologinį laikrodį mums tenka atsikelti valanda anksčiau, organizmui yra didelis stresas, jaučiame miego trūkumo pasekmes. Miego – būdravimo ritmo ir miego trukmės – pokytis mus veikia labiau nei rudenį valandą pakitęs gaunamos natūralios šviesos kiekis“, – sako I. Norkienė.

Vaistininkės teigimu, pavasarinis kūno biologinių laikrodžių priderinimas prie pasikeitusio laiko vidutiniškai užtrunka apie dvi savaites, tačiau ši adaptacija kai kuriems žmonėms būna sunki ir netgi pavojinga.

„Dėl miego nepilnavertiškumo padaugėja nusiskundimų dėl įvairių širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimų. O jei žmogus dar ir serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, turi aukštą kraujo spaudimą, jo vaistų vartojimo ritmas išsibalansuoja, nes organizmas turi persiorientuoti į naują laiką. Tarkime, toks ligonis vaistus gėrė 7 val. ryto. Persukus laiką jis šiuos vaistus gers jau kitu laiku, o tai gali turėti įtakos jo savijautai. Tikrai neretas atvejis, kai nepailsėję, išsibalansavę žmonės apskritai pamiršta šių vaistų išgerti. Tuo tarpu sergant lėtinėmis ligomis, jų kontrolei ypač svarbu, kad paskirti vaistai būtų vartojami reguliariai ir numatytu laiku“, – pabrėžia I. Norkienė.

Išskyrė esminius veiksnius gerai sveikatai palaikyti

Anot vaistininkės, su bundančia gamta žmonės taip pat neretai sau kelia aukštus reikalavimus, todėl nepajėgdami šių įsipareigojimų įgyvendinti, patiria daug streso.

„Akivaizdu, kad gyvenimo tempas pavasarį pagreitėja, padaugėja ir fizinio krūvio, tuo tarpu kūnas prie to dar nėra prisitaikęs. Tad, nors atvirame ore reikėtų būti ilgiau ir dažniau, tai turėtų būti reguliarus, pamatuotas, po truputį didinamas fizinis krūvis. Pavyzdžiui, bent tris kartus per savaitę pusvalandį galima pasivaikščioti taip greitai, kad dar gali kalbėti, bet jau nebegali dainuoti. Tokia veikla gali atnešti teigiamų rezultatų mūsų kraujagyslių sistemai, padėti širdžiai atrasti tinkamą ritmą“, – rekomenduoja I. Norkienė.

Pasak vaistininkės, keičiantis sezonams esminiai veiksniai siekiant geros savijautos yra pakankamas fizinis aktyvumas, visavertė subalansuota mityba bei kokybiškas poilsis.

„Tam, kad pavasarį būtume žvalūs ir energingi, svarbu vagyti kuo daugiau daržovių – jos turėtų užimti bent pusę lėkštės. Papildomai pavasarį galima kūną pastiprinti ir omega–3 riebalų rūgštimis, žuvų taukais, kurie ypač svarbūs normaliai širdies funkcijai palaikyti, taip pat B grupės vitaminais, folio rūgštimi, magniu. Nemažiau svarbu ir subalansuotas darbo bei poilsio režimas. Pavyzdžiui, bent valandą iki miego nesinaudoti ekranais – televizoriumi, telefonu, kompiuteriu, nes tiek teigiama, tiek neigiama informacija aktyviai stimuliuoja nervų sistemą, emocijas, o tai gali tapti kliūtimi kokybiškam miegui“, – sako vaitininkė.

Vaistininkė taip pat pataria profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, atlikti kraujo tyrimus ir kartu su šeimos gydytoju įvertinus gautus duomenis imtis reikalingų priemonių sveikatai stiprinti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tarša daro stiprų poveikį vaikų sveikatai
  2. Pasiūlytas paprastas būdas kaip išgelbėti penkiskart daugiau žmonių nuo staigios mirties
  3. Orų permainos nesutrikdys pagalbos teikimo gyventojams
  4. Muzikos terapija daro stebuklus
  5. Šiluma – ne tik jaukumui, bet ir sveikatai
  6. Keičiantis orams – daugiau dėmesio sveikatai
  7. Tradicinis kiniškas masažas: poveikis ir nauda sveikatai
  8. Vandens poveikis žmogaus sveikatai
  9. Sveikatai padės ir nedideli pokyčiai
  10. Valgymo sutrikimai – pavojus ne tik sveikatai
  11. Nebylioji grėsmė moters sveikatai: ŽPV infekcija
  12. Kokybiški maisto papildai dar geresnei sveikatai
  13. Kaip sumažinti šalčio poveikį žmogaus sveikatai?
  14. Netinkami drabužiai ir avalynė gali pakenkti sveikatai
  15. Tyrimas: du trečdaliai lietuvių mato skiepų naudą sveikatai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Laisvės gynėjų diena
Istorija

Iškilmingai minėsime Laisvės gynėjų dienos 35-metį

2026 01 08
Tyrimų metu aptiktos skeleto dalys
Istorija

Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus

2026 01 08
Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai
Etninė kultūra

Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

2026 01 08
Marija Jakubauskienė
Lietuvoje

Liberalai abejoja, ar sveikatos apsaugos ministrė gali toliau eiti pareigas

2026 01 07
Pinigai
Lietuvoje

Nuo prašymo iki įgyvendinimo: kas vyksta su pensijų kaupimo įmokomis

2026 01 07
Aleksandro Stulginskio žvaigždė
Lietuvoje

Svarstomi pokyčiai dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo

2026 01 07
Indrė Gasperė ir Vladislavas Kondratovičius
Lietuvoje

Migracijos departamentui vadovaus I. Gasperė

2026 01 07
Oro uostas
Lietuvoje

Oro uostai pasiekė visų laikų rekordą

2026 01 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iškilmingai minėsime Laisvės gynėjų dienos 35-metį
  • Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus
  • Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai
  • V. Vitkauskas. Kaune ir Prienuose pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojo Antano Lukšos atminimas

Kiti Straipsniai

Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

Karūnuota meistrystė: Trijų Karalių dieną paskelbti geriausi metų tautodailininkai

2026 01 08
LNOBT rūmai

Kompozitorius A. Martinaitis – apie Sausio 13-ąją LNOBT prikeliamą „Gailestingumo altorių“

2026 01 07
Juozas Skirius

„Savas pas Savą“: JAV lietuvių ir Lietuvos prekybą skatinusio centro istorija

2026 01 07
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Šliūpo muziejus

Kviečia virtuali paroda „Namų aidai už horizonto: Šliūpų šeimos 1944-ųjų kelionė“

2026 01 07
„Sengirės fondas“

„Sengirės fonde“ – naujas rekordas: skirta 200 tūkst. parama

2026 01 07
Kibernetinis saugumas

Kibernetinio saugumo prognozė 2026-iesiems: įspėja ruoštis programišiams su DI smegenimis

2026 01 07
Tyrėjai ir projektuotojai atkuriamų Valdovų rūmų kieme

Rengiamas vakaras vienam žymiausių lietuvių architektų restauratorių – K. N. Kitkauskui

2026 01 07
Valstybinės ligonių kasos

PSD: papildomas mėnuo ir svarbūs pokyčiai šiemet

2026 01 06
Kontrabanda

Pasieniečiai perėmė pirmą šiemet kontrabandos krovinį

2026 01 06
Vaikas

Rinkdami vardus vilniečiai buvo išradingi

2026 01 06

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    
  • GINTARAS apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (I)    
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
KPD direktorius Vidmantas Bezaras su apdovanotaisiais, Lietuvos paveldui nusipelniusiais žmonėmis | J. Mičiulienės nuotr.

Apdovanoti paveldosaugai nusipelnę žmonės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai