Daugiau kaip pusantro tūkstančio Lietuvos jūrininkų, uosto darbuotojų, žmonių, dirbančių vandens transporto sektoriuje atstovaujanti Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) šiandien švenčia 101-ąjį gimtadienį.
Peržengusi šimtmetį, unikali ir vienintelė tokio tipo profesinė sąjunga ne tik toliau aktyviai gina jūrininkų interesus, ieško būdų, kaip pagerinti jų gerovę, bet ir stiprina savo pozicijas socialinėje veikloje.
„Esame klaipėdiečiai, kurie serga už Lietuvos, jūrinės valstybės sumanymą, todėl siekiame, kad kuo daugiau jūriškumo ir jūrinių papročių pasklistų ne tik po Klaipėdą, bet ir po visą Lietuvą.
Jūros šventėje šurmuliuojantis Jūrininkų skveras, aktyvus dalyvavimas „Jūros ambasados“ veikloje, jūrinės pamokos mokyklose, visuomenės supažindinimas su jūriniais papročiais kitų Lietuvos miestų didžiausiose šventėse, naujas paprotys Dangės upėje surengti drakono valčių varžybas – būdas skiepyti žmonėms meilę jūrai, skatinti labiau domėtis jūrinėmis temomis, supažindinti jaunimą su perspektyviomis jūrinėmis profesijomis.
Šiais metais drakono valčių varžybos „Dangės ralis – šventė“ bus dar masiškesnis, mat norą dalyvauti renginyje pareiškė partneriai iš Ukrainos ir Latvijos“, – apie socialinius sumanymus pasakojo LJS pirmininkas Aleksandras Kaupas.
Pagrindinis LJS tikslas – ginti jūrininkų profesinius, socialinius ir materialinius interesus, jų pilietines bei žmogaus teises krante ir jūroje.
Neretai tenka susidurti ir su padėtimis, kai jūrininkams nepavyksta atgauti savo uždirbto atlygio, tuomet į pagalbą stoja LJS, kuri yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) bei Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) narė. Šios tarptautinės organizacijos padeda jūrininkams visame pasaulyje.
Per pastaruosius dvejus metus LJS padėjo sugrąžinti beveik ketvirtį milijono eurų, kone pusė šios sumos išmokėta Lietuvos, likusi dalis – kitų šalių jūrininkams.
„Jūriniame, kaip ir bet kokiame kitame sektoriuje būna atvejų, kai sąžiningai dirbantis žmogus lieka be savo atlyginimo. Bankrutuoja kompanijos, įvyksta reorganizacijos, pasitaiko ir nesąžiningų darbdavių.
Mūsų pareiga – nepalikti Lietuvos jūrininkų bėdoje, todėl pasitelkę teisininkus kovojame dėl mūsų jūrininkų teisių ir gerovės.
Šioje srityje dar labiau stipriname savo pozicijas – kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos kuriame Baltijos šalių profsąjungų Tarybą, kuri prisidės dar aktyviau ginant mūsų ir mūsų kaimyninių šalių jūrininkų siekius“, – sakė A. Kaupas.
LJS pirmininkas pabrėžė, kad 2023-aisiais metais vienas iš esminių įvykių jūriniame sektoriuje buvo Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimas.
Nors buvo norima, kad laivuose su nacionaline vėliava nebebūtų prievolės samdyti EU/EEE piliečius, LJS pavyko pasiekti, kad būtų išlaikytas Lietuvos jūrininkams naudingesnis balansas – iškovota, kad ne mažiau kaip 25 proc. įgulų narių turi būti EU/EEE piliečiai.
Ginant darbuotojų interesus ir gerinant jūrininkų gerovę, buvo inicijuotos penkios kolektyvinės sutartys su uosto krovos, laivybos, jūrininkų įdarbinimo kompanijomis, pasirašytos sutartys su Klaipėdos uoste jūrininkus aptarnaujančiais savanoriais.
„Kad jaustume pulsą, kuo gyvena jūrininkai, kokias problemas jie identifikuoja, būdami Jūrininkų gerovės tarybos nariai, prieš porą metų atlikome jūrininkų, atplaukusių į Klaipėdos uostą apklausą.
Ji parodė, kad mūsų uoste jie labiausiai pasigenda interneto ir pervežimo į miestą paslaugos.
Tačiau reikia pripažinti, kad problemų esama ir daugiau – ir jos yra kur kas globalesnės. Kad jas identifikuotume, pradėjome rengti jūrinio sektoriaus studiją, kuri padės kompetentingai įvertinti Lietuvos jūrininkų socialinę padėtį, mokestinę sistemą, jūrininkų rengimo iššūkius.
Problemų jūriniame sektoriuje yra nemažai, tačiau tikime, kad visos jos yra išsprendžiamos. Svarbu noras, susitelkimas, vienas kito įsiklausymas ir bendras tikslas – stiprinti Lietuvą, jūrinę valstybę ir gerbti jūrininkus, kurie tą valstybę kuria“, – teigė A. Kaupas.
