Aplinkos ministrui Simonui Gentvilui pristačius naują būsto politikos sprendimų paketą, socialdemokratai kreipiasi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, reikalaudami griežtai įvertinti ministro pateiktus pasiūlymus bei įpareigoti jį „spręsti būsto kainų krizę iš esmės, o ne kosmetiniais būdais“.

S. Gentvilo pasiūlyti sprendimai yra kosmetiniai ir neišsprendžia esminės problemos šalies būsto rinkoje, t.y. nesudaro realių sąlygų savivaldybėms reikšmingiau dalyvauti nekilnojamojo turto rinkoje, kreipimesi rašo socialdemokratai.

Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, S. Gentvilo pareiškimas dar kartą parodė, kad ši Vyriausybė neturi plano, kaip padidinti būsto prieinamumą.

„S. Gentvilas paprasčiausiai atskleidė, kad ši Vyriausybė net nesusigaudo, kur slypi didžiausia šalies būsto rinkos problema. Ministrui reikėtų pagaliau suvokti, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka yra sulūžusi dėl to, kad valstybė ir savivaldybės visiškai neinvestuoja į ekonominės klasės municipalinio būsto statybas. Ir štai S. Gentvilas kalba apie būsto prieinamumą, bet nemini pagrindinės problemos. Kitaip tariant, kovojama ne su būsto kainų krizės priežastimis, o pasekmėmis. Visa tai atrodo labai nerimtai“, – teigia R. Budbergytė.

T. Vinokuras: Lietuvos būsto rinką užvaldė „džiunglių kapitalizmas“

Socialdemokratų rinkimų štabo narys Tadas Vinokuras pabrėžia, kad kai kurie S. Gentvilo sprendimai gali turėti neigiamos įtakos būsto prieinamumui.

„Girdėjome daug kalbų apie paramą būstui ir taiklų jos paskirstymą. Puiku, tačiau reikia paminėti ir tai, kad intervencijos į būsto rinką per paramą – neskatinant prieinamo būsto statybų – gali sukurti ir atvirkščią rezultatą, t.y. kilstelėti būsto kainas ir sumažinti būsto prieinamumą“, – komentuoja Tadas Vinokuras.

T. Vinokuro teigimu, Lietuvos būsto rinka tapo bloguoju pavyzdžiu visoje Europoje.

„Vyriausybė, tarsi užsirišusi akis, aklai bado į vieną ar kitą sprendimą. Tačiau reikia spręsti būsto krizę iš esmės – investuoti į ekonominės klasės būsto statybas taip, kaip tai daro daugelis ES valstybių. Antai Vienoje net apie 500 tūkst. miesto gyventojų gyvena savivaldybės būstuose. Tokiose šalyse, kaip Belgija, Danija, Nyderlandai, Švedija ir kt. nuomos rinka iš esmės yra reguliuojama. Tuo tarpu Lietuvoje vyrauja „džiunglių kapitalizmas“ – žmonės čia nėra apsaugoti net nuo pačių žiauriausių kainų šuolių“, – argumentuoja Tadas Vinokuras.

I. Šimonytei išsiųstame kreipimesi socialdemokratai siūlo „steigti atskirą nekilnojamojo turto vystymo fondą, skirtą investuoti į municipalinį būstą šalyje. Šis fondas finansuotų naujo municipalinio būsto statybą, kuris už prieinamą kainą būtų nuomojamas socialiai pažeidžiamoms grupėms“.

Dokumente taip pat siūloma „sukurti nekilnojamojo turto investicinį fondą (angl. k. Real estate investment trust), kuris nukreiptų lėšas į municipalinio ekonominės klasės būsto statybą. Šis fondas sumažintų būsto statybų administravimo kaštus ir, tuo pat metu, veiktų kaip investicinis įrankis, į kurį galėtų investuoti visi norintys“.

Š. m. vasario 8-ą d. NT konferencijoje „Core“ aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė, kaip valstybė gali prisidėti prie būsto įperkamumo gerinimo. Ministras taip pat pranešė, kad nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerijoje bus įkurta Būsto politikos grupė, kuri rengs būsto prieinamumo gerinimo strategiją.