Sausio 11 d. Nevyriausybinė organizacija „Sengirės fondas“ įgyvendino per 2023 m. užsibrėžtą tikslą globoti 100 ha senųjų biologiškai vertingų miškų.

Nuo įkūrimo pradžios 2020 m. fondas jau yra išpirkęs 118,87 ha dydžio miškų plotą įvairiose Lietuvos vietose.

Vien 2023 m. išpirkti net penki sklypai, apimantys 61,79 ha plotą. Biologų vertinimu, tai yra unikalūs miškai, kurie, bėgant metams, virs tikromis sengirėmis.

Fondo mokslininkų skaičiavimais, šie miškai sugeria apie 386 tonas CO2 kasmet, o augalijoje ir ypač dirvožemyje surakina apie 24 716 tonų anglies.

„Jeigu fondo įkūrimo pirmosiomis dienomis kas nors būtų pasakęs, kad įsigysim per metus 60 ha – nebūčiau tuo patikėjęs.

Bet tik viešai paskelbus mintį apie organizacijos įkūrimą, susibūrė didelė bendraminčių komanda: mokslininkai, fotografai, tekstų autoriai, darbo su verslo atstovais specialistais ir daug kitų.

Tik visos komandos dėka šiais metais pavyko išpirkti rekordiškai daug miškų.

Nuoširdžiai noriu padėkoti kiekvienam komandos nariui, kiekvienam žmogui ar organizacijai, prisidėjusiems prie vertingiausių miškų išpirkimo.

Nuo mūsų kiekvieno priklauso, kokioje aplinkoje gyvensime mes ir ateinančios kartos“, – pasiektu tikslu džiaugiasi fondo bendraįkūrėjas režisierius Mindaugas Survila.

Upių šlaituose esantys sklypai – išskirtiniai

Pažymėtina, kad visi praėjusiais metais išpirkti miškai ribojasi su upėmis, o net 4 iš 5 yra prie Nemuno.

Senieji miškai, vertingi tiek biologiškai, tiek ir kultūrine prasme, paupių šlaituose dažniausiai išliko dėl ūkininkavimui nepalankaus sudėtingo reljefo.

Vienas didžiausių miškų plotų išpirktas pernai – šalia Druskininkų legendomis apipintame ir M. K. Čiurlionio pamėgtame Raigardo slėnyje esantis 27,5 ha dydžio sklypas.

Jis išpirktas visuomenės susitelkimo dėka – prisidėjo daugiau nei 1230 seniesiems miškams neabejingų žmonių ir virš 30 verslų, o taip pat ir gyventojai, 2022 m. skyrę savo pajamų mokesčio dalį.

Sklypas pasižymi išskirtine miško buveinių įvairove – čia auga virš 160 m. skaičiuojantis eglynas ir 150 m. pušynas, o viduryje tekantį upelį juosia brandus juodalksnynas.

Šis sklypas ypatingas ir dvasine prasme – į jį patenka viena įspūdingiausių Dainavos žemės šventviečių, aprašyta fondo ambasadoriaus istoriko Vykinto Vaitkevičiaus.

Žiogeliuose, Druskininkų sav., fondo mokslininkų vertinimu vienoje vertingiausių panemunių miškų vietovių, išpirktas jau trečias, 1,9 ha dydžio miško sklypas ir kartu su anksčiau išpirktais sklypais formuoja saugomų miškų masyvą.

Statūs griovų išvagoto sklypo šlaitai leidžiasi link Nemuno, gausu šaltinių. Vieta sudėtinga pasivaikščiojimams, bet itin įspūdinga.

Šio miško išpirkimą finansiškai parėmė ilgametis fondo filantropas, gydytojas Mykolas Dumčius – itin dosnios Vokietijoje gyvenančio gydytojo paramos dėka saugojimui išpirkta apie pusė šio masyvo miškų.

21,39 ha dydžio Rūstekonių Bajorkalnio miškas Jurbarko r. taip pat plyti Nemuno šlaituose. Jame auga tiek Lietuvos, tiek Europos mastu išskirtinis skroblynas.

Per sklypą eina piligriminis Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje. Fondo ambasadoriaus, istoriko Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, šis miškas reikšmingas ir istoriniu požiūriu, nes apima visą Bajorkalniu vadinamą aukštumą prie Nemuno ir Armenos santakos.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais Bajorkalnis buvo saugomas kaip piliakalnis, o šiandienos vertinimu, kovų su Vokiečių ordinu metais jis lietuvių buvo naudojamas kaip žvalgakalnis.

XVI–XVIII a. į sueigas čia, manoma, rinkosi Veliuonos valsčiaus bajorai. Apie Bajorkalnį užrašyta įvairių legendų.

„Sengirės fondo“ globojamų miškų žemėlapis

Užupių (Sudvajų) mišką Alytaus r. išpirkimui pasiūlė vietos girininkas. 4,92 ha sklypas įsikūręs šalia Nemuno, Alovės ir Tolupės upių šlaituose.

Jame daug upelių, šaltinių, skardžių, o panemuniu eina briedžių takas. Netoliese – saugoma geologinė vertybė Alovės atodanga, kurioje matomas moreninis lūžis.

Tiek Rūstekonių Bajorkalnio, tiek Užupių miško plotai išpirkti ilgamečio rėmėjo „Žalia giria“ dėka.

Pirmasis fondo globojamas sklypas Vakarų Lietuvoje – 6,08 dydžio miško plotas su turtingais įvairiarūšiais šlaitų lapuotynais ir net 800 m besitęsiantis Veiviržo upelio pakrante yra netoli Šilininkų ir Pangirių kaimų, Šilutės r. Kadangi miškas ribojasi su upės krantu, ilgainiui jame susidarys palankios sąlygos įvairioms mikrobuveinėms, vabzdžių, kerpių bei grybų rūšims klestėti.

Fondas sklypą išpirko partnerio „Mano banko“ paramos dėka.

2024-ųjų „Sengirės fondo“ tikslas – iki metų galo globoti virš 170 ha būsimų sengirių, praplėsti esamus masyvus, taip pat tęsti visuomenės edukaciją apie senųjų miškų ir bioįvairovės išsaugojimo svarbą ir vykdyti globojamų miškų priežiūrą bei pažinimą.

Pernai apie pusę paramos miškams išpirkti skyrė fiziniai asmenys, kitą pusę – verslas.

Prisidėti prie fondo vykdomos misijos gali kiekvienas – skirti savo 1,2% GPM, aukoti pavedimu ar per taromatų sistemą, taip pat skleisti žinią apie miškų ir gyvybės juose išsaugojimo svarbą draugams, artimiesiems, kolegoms ar vadovams, kurti sumanymus ar paramos akcijas, įsilieti į „Sengirės fondo“ savanorių komandą bei saugoti turimus miškus, rekomenduoti vertingus sklypus fondui ar juos perleisti fondo globai.

Apie sengirės fondą

„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui.

Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi organizmai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.

Fondas sumanytas po sėkmingo filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.

Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 118 ha miškų – būsimų sengirių.

Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau čia.