Naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos užtikrintai artėja prie finišo tiesiosios: baigtas dar vienas svarbus projekto etapas – pagrindiniai pastato išorės ir laikančių konstrukcijų montavimo darbai. Jau pradėti pastato vidaus inžinerinių sistemų, apdailos darbai, ruošiamasi bene svarbiausiam projekto etapui – technologijų diegimui.
Pirmadienį naujojo terminalo statybas Vilniaus oro uoste įvertino ir apžiūrėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis, oro uostų vadovai, buvo apžiūrėtos jau įrengtos terminalo erdvės, aptarti jau atlikti ir dar planuojami darbai.
Daugiau kaip 14 tūkst. kv. metrų terminalo erdvėse veiks keleivių registracija su savitarnos zona, keleivius aptarnaus viena moderniausių rankinio bagažo patikros sistemų Baltijos šalyse, bus įrengtos dvi naujos teleskopinės keleivių laipinimo galerijos ir kiti patogumai, kurie žymės naujo lygmens technologijų pažangą Lietuvos oro uostuose. Taip pat bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
„Vilniaus oro uosto plėtra – vis geriau matoma. Šiandien jau galime kalbėti apie kitų metų vasarą – etapą, kai bus pradėtos diegti technologijos, kurių Lietuvoje dar nebuvo. Šie pokyčiai labai svarbūs Lietuvai – patogesniam susisiekimui, konkurencingumui, ekonomikai. Po pandemijos aviacijai sparčiai atsigaunant, vyksta intensyvūs oro uostų atsinaujinimo ir plėtros projektai visoje Europoje, ir mes esame tarp jų. Manau, galima drąsiai sakyti, kad 2025-aisiais turėsime moderniausią keleivių terminalą Baltijos šalyse, išspręsiantį aktualią pralaidumo problemą“, – sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, pralaidi ir moderni infrastruktūra yra būtina sąlyga, norint plėsti skrydžių geografiją ir gerinti susisiekimą.
„Vilniaus oro uosto plėtra yra strateginis projektas visai šaliai. Kiti žingsniai lygiagrečiai jau taip pat žengti – jau anksčiau šiemet startavo naujas skrydžių skatinimo modelis, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašė susitarimą dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų skatinimo, labai svarbu ir tai, kad valstybės biudžete numatytos tikslinės investicijos į skrydžių skatinimą. Tiek infrastruktūros plėtra, tiek investavimas į skrydžių skatinimą, tikime, duos didelį ekonominį impulsą ir ženkliai pagerins Lietuvos pasiekiamumą oru“, – pabrėžė M. Skuodis.
Naujasis terminalas išspręs esamus iššūkius
Pasak Simono Bartkaus, Lietuvos oro uostų vadovo, naujasis terminalas panaikins vadinamąją „butelio kaklelio problemą“, kuri susidaro dėl to, kad esama infrastruktūra nebepajėgi aptarnauti išaugusio klientų srauto. Taip pat bus daugiau patogumų, daugiau gerų įspūdžių, kuriuos sukurs modernios technologijos.
„Prioritetas šiame projekte – keleivių komfortas. Išvykimo terminalas bus dvigubai pralaidesnis, erdvesnis ir šviesesnis. Tiek savitarnos inovacijos, tiek vadinamosios „nematomos technologijos“ kelionės pradžią pavers nauja patirtimi – ji bus maksimaliai savarankiška ir automatizuota. Be to, technologijos iki minimumo sumažins žmogiškųjų klaidų tikimybę, užtikrins aukštą saugą ir rizikų valdymą“, – sakė S. Bartkus.
Lietuvos oro uostų duomenimis, pastačius dviejų aukštų naująjį terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – dvigubai, nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą. Naujasis pastatas bus A++ energinės klasės, siekiama, kad jam būtų suteiktas „BREEAM Good” lygio sertifikatas. Jo stogą dengs 5 tūkst. kv. metrų plotą užimantys saulės elektrinės moduliai.
