Pasak Europos saugos ir sveikatos darbe organizacijos, stresas darbe yra antra dažniausiai sutinkama su darbu susijusi sveikatos problema. Ją lenkia tik nugaros skausmai, kuriuos patiria trečdalis dirbančiųjų.

Deja, stresas yra daug kompleksiškesnė ir sudėtingesnė problema nei nugaros skausmai. Pastaruosius dažnai galima sutvarkyti vaistais, sportine veikla ar kineziterapija, o nuolatinis stresas turi būti pašalinamas keičiant įmonės kultūrą ar net darbo vietą.

Kaip atsiranda stresas darbe?

Stresas darbe atsiranda dėl neatitikimo tarp darbuotojo galimybių ir darbdavio reikalavimų. Dažniausios priežastys yra per didelis darbo krūvis, tenkantis vienam asmeniui, ar per sudėtinga veikla, kuri priskiriama kvalifikacijos ar patirties neturinčiam darbuotojui.

Deja, dėl darbo santykių pobūdžio, su stresu turi būti kovojama visos įmonės lygiu. Tai reiškia, jog į šią veiklą turi įsitraukti ir vadovai bei pats darbdavys. Darbuotojai dažnai turi mažai sprendžiamosios galios įmonės procesų atžvilgiu, todėl, susidūrę su stresu, gali tik stengtis atkreipti į tai dėmesį.

Nors ši problema vystosi lėtai, o jos poveikis pamatomas gerokai vėliau nei ji atsiranda, stresas darbe gali sukelti milžiniškus nuostolius tiek asmenims, tiek pačiai įmonei.

Asmenims, kurie patiria pastovų ir stiprų stresą, padidėja tikimybė sirgti depresija, nerimo ir nervingumo sutrikimais bei širdies ligomis. Įmonėms darbuotojų stresas gali sukelti mažesnį našumą, suprastinti darbo kokybę ar padidinti darbuotojų kaitą.

Požymiai rodantys streso problemas darbo vietoje

Dažniausiai streso darbe problemas galima atpažinti per netiesioginį darbuotojų elgesį. Jei toliau minimos problemos yra pavienės, o ne tendencingos, joms gali būti kitos priežastys.

Tačiau jei tos bėdos tampa tendencingomis, tuomet jos gali būti atsiradusios dėl per didelio streso darbe.

Darbo tvarkos pažeidimai

Stresas neretai sukelia padidintą dirglumą ir nervingumą bei abejingumą įmonės požiūriu. Jei streso darbe mastas yra platus, tai dažniausiai pasireikš per darbuotojų bendravimo būdą bei atsakingą požiūrį į darbą.

Darbuotojai, patiriantys stresą, neretai taps piktesniais ir agresyvesniais, gali dažniau vėluoti į darbą ar į jį tiesiog neateiti.

Sumažėjęs produktyvumas

Dėl streso neretai sumažėja atidumas ir gebėjimas pastoviai, kokybiškai dirbti. Įmonės mastu visa tai atsiliepia ne tik bendram produkcijos kiekiui, bet ir jo kokybei.

Gali padažnėti klaidos, nepastebimai pailgėti pertraukos ar padaugėti nelaimingų atsitikimų.

Padažnėję kreipimaisi į sveikatos įstaigas

Ilgalaikis stresas sukelia ir sveikatos problemų, kurios, vienu ar kitu būdu, pasirodo ir darbo vietoje.

Dažniausiai tai pastebima, ypač didelėse įmonėse, kuomet stipriai padidėja susirgimų skaičius, daugiau darbuotojų kreipiasi į gydymo įstaigas ar lankosi pas gydytojus.

Kaip kovoti su stresu darbe?

Nors stresas darbe yra sisteminė problema, kuri turėtų būti sprendžiama visos įmonės lygiu, tiek darbuotojai, tiek vidurinės grandies vadovai, tiek aukščiausio lygio vadovai gali turėti įtakos šios problemos sprendimui.

Darbuotojai

Dažnai galvojama, jog su stresu darbe galima kovoti imant atostogas. Taip tikimąsi, jog, pailsėjus per atostogas, bus galima grįžti į darbą ir dirbti be streso. Deja, stresas yra nuolatinė problema, todėl atostogų laikotarpis tėra trumpalaikis sprendimas.

Darbuotojai, norintys spręsti šias problemas, turėtų jas akcentuoti tiek savo tiesioginiam vadovui, tiek žmogiškųjų išteklių komandai.

Geriausia jei šias problemas atsineša visa komanda ar departamentas, o ne vienas žmogus, kadangi tokiu atveju vadovai gali lengviau pamatyti, jog stresas yra ne individuali, o platesnio masto problema.

Vidurinės grandies vadovai

Vidurinės grandies vadovai, lygiai kaip ir darbuotojai, patys gali patirti perdėtą stresą. Tokiu atveju, jie turėtų elgtis kaip visi kiti darbuotojai ir šias problemas akcentuoti aukštesnio lygio vadovams bei žmogiškųjų išteklių komandai.

Kartu, vidurinės grandies vadovai turi šiek tiek daugiau sprendžiamosios galios, kadangi jie yra ir savo komandos ar departamento atstovai.

Šias pareigas užimantiems asmenims svarbiausia yra išsiaiškinti problemos mastą bei jos neignoruoti, kadangi tai, vienu ar kitu būdu, tiesiogiai atsilieps ir jų pačių rezultatams.

Aukščiausio lygio vadovai

Nors šias pareigas užimančių asmenų streso lygis paprastai itin aukštas dėl atsakomybių kiekio ir svarbos, kartais tai priimama kaip darbo rizikos dalis.

Dėl šios priežasties aukščiausio lygio vadovams patiems spręsti savo stresą darbe kartais yra bergždžia, todėl lieka trumpalaikiai variantai, pavyzdžiui, atostogos, ar darbo keitimas.

Priešingai nei visi kiti darbuotojai, aukščiausio lygio vadovai turi stipriausią įtaką įmonės kultūros formavimui, todėl jie geriausiai gali spręsti streso problemas darbe.

Nors sau padėti jie gali retai, šias pareigas užimantys žmonės gali pakeisti įmonės kultūrą taip, jog visiems kitiems darbuotojams sumažėtų stresas.

Apibendrinimas

Stresą darbe patiria beveik visi, tačiau jis gali būti skirtingo stiprumo ir ilgalaikiškumo. Svarbiausia atkreipti dėmesį į ilgalaikį ir stiprų stresą, kadangi jis gali sukelti žalą ne tik produktyvumui ir įmonės veiklai, bet ir darbuotojų sveikatai.

Darbuotojai turėtų akcentuoti šias problemas savo tiesioginiam vadovui bei žmogiškųjų išteklių specialistui. Geriausia jei šios problemos yra puikiai aprašytos, nurodyta kilmė (pavyzdžiui, per aukšti reikalavimai) bei tai pateikiama kaip sisteminė, o ne individuali problema.

O visi kiti vadovai turėtų atkreipti dėmesį ir performuluoti darbo principus taip, jog būtų išvengiama perdėto streso darbe.