R. Karbauskis. Dar ne vėlu!

Atrodytų ankstoka šnekėti apie rinkimus ir jų reikšmę žmonių gerovės augimo ir valstybės stiprėjimo prasme. Bet darysiu tai be paliovos, nes kitos išeities demokratinėje visuomenėje nėra, ypač kai valdžia praranda visuomenės pasitikėjimą.

Jau kelintą kartą atkurtos Lietuvos Respublikos istorijoje turime padėtį, kada laimėję rinkimus, TS-LKD (konservatoriai) suformuoja Vyriausybę, kuri nesugeba dirbti tautos gerovei, valstybės naudai.

Praėję treji metai po Seimo rinkimų parodė, jog konservatoriai ne tik nesugebėjo suformuoti kompetentingos Vyriausybės, bet paskendo korupcijos, pedofilijos skandaluose, prioritetais pavertė narkotikų dekriminalizavimą, vienos lyties asmenų santuokų klausimą, negebėjo parengti nei vienos valstybei naudingos reformos.

Nekompetencija tapo dabartinės valdžios vizitine kortele, o arogancija ir neapykanta kitai nuomonei geriausiai apibūdina asmenines šios valdžios atstovų savybes. Nuo užsienio reikalų ministro G. Landsbergio patyčių iš Prezidento Gitano Nausėdos iki premjerės I. Šimonytės nenoro Prezidento matyti ir su juo aptarti svarbiausius valstybės reikalus.

Nuo energetikos ministro D. Kreivio įmonės akcijų AB „Ignitis grupė“ iki Tik-Toko žvaigždutės ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės, kuri pasižymėjo tik vienu darbu – valstybinėse struktūrose įdarbino savo draugus.

Neseniai nuskambėjo žinia, jog ESO iš elektros vartotojų pasisavino 160 milijonų eurų. Ką daro dabartinė valdžia? Pažada skolą grąžinti per penkiolika metų. O ką dar jie gali pažadėti, kada žmonių pinigai greičiausiai jau tapo dividendais su D. Kreiviu susijusiai įmonei?

Kam dar iš dabartinės Vyriausybės atstovų byra dividendai, mes taip ir nesužinosime, nes buvęs Premjeras S. Skvernelis ir jo bičiulis G. Landsbergis slapta, pasinaudodami kovido epidemija, įvykdė AB „Igničio grupė“ dvidešimt penkių procentų akcijų privatizaciją.

Akcijų pardavimas akcijų biržoje yra lydimas naujųjų AB „Ignitis grupė“ akcininkų sąrašo slėpimu.

Lietuvos visuomenę sukrėtė informacija apie narkotikų vartojimo augimą moksleivių tarpe. Kokia dabartinės vykdomosios valdžios reakcija? Nepatikėsite!

Leisti moksleiviams pasakoti apie LGBT+, nes kol kas tai yra draudžiama įstatymu. Kuo tai susiję? Akivaizdu, niekuo, tik dabartinės valdžios noru mūsų vaikus ir anūkus paversti narkomanais, nepriimančiais tų vertybių, kurias puoselėja jų tėvai, seneliai.

Kam tai reikalinga? Tam, kad tarp kartų kiltų kuo didesnis konfliktas ir įvairaus plauko liberalai jaunimą galėtų vilioti marihuanos įteisinimu, galimybe Lietuvoje pasikeisti lytį, ar kitaip sugadinti sau gyvenimą.

Tautiškumas, etnokultūra, istorija, pagarba žmogui, darbui, verslui yra tai, kas dabartinę valdžią erzina, ko ji nepriima kaip vertybės. Belieka priminti, kaip mokytojus išvadino vienos ministrės vyras ir konservatorių elitas, kaip įsidėję kiaulės akis, padejavo, jog tai gali pakenkti rinkimams.

Jau nešneku apie tai, kaip tautą vadina anūko ir S. Skvernelio pagalba, valstybės vadovu pavadintas V. Landsbergis. O ko vertas šios liberalais pavirtusios šutvės puolimas prieš tautos poetą Justiną Marcinkevičių…

Man darosi gėda sveikintis su menkystomis, kurie bando perrašyti Lietuvos istoriją iš jos trindami visus ir viską, kas prieštarauja jų doktrinai. Jie tvirtinta tik tai, jog Landsbergiai atkūrė nepriklausomą Lietuvą, o tauta, kurią jie vadina „runkeliais“, „vatnikais“ ir „ šunauja“, turi būti amžinai jiems dėkinga.

Nebesinori gaišinti jūsų laiko vardinant daugybę dalykų, kuriais dabartiniai valdantieji kenkia žmonių gerovei, valstybės stiprėjimui ir jos prestižui. Guodžia tai, kad kol kas gyvename demokratinėje valstybėje, kurioje valdžia yra renkama, o ne paveldima Landsbergių.

Kol grasinimais ir spaudimu visų neužtildė, kol žmonės drįsta protestuoti, rengti streikus, mitingus, kol už kitokią nuomonę nesodina į kalėjimus, o tik, pasitelkę valdžiai lojalią žiniasklaidą, apipila purvais, kol dėl valdžios institucijų savivalės galime kreiptis į teismą ir naiviai tikėtis, jog kažkas išdrįs ginti žmogaus, verslo, bendruomenės interesus, kol esame čia, o ne pabėgome nuo šios beprotiškos valdžios į Vakarus, turime galimybę viską pakeisti.

Vienintelė priemonė tai padaryti yra rinkimai. Dabartinė valdžia džiūgauja, kad Europos Parlamento rinkimai vyks atskirai nuo Prezidento rinkimų, todėl bus mažas rinkėjų aktyvumas. Tai yra didžiausia konservatorių svajonė.

Visiškai akivaizdu, jog didelis rinkėjų aktyvumas reiškia dabartinės valdžios pralaimėjimą artėjančiuose rinkimuose. Buvęs premjeras A. Kubilius, tapęs uoliu liberalu, gali būti ramus dėl savo kėdės Europos Parlamente ir jo prognozė, jog konservatoriai laimės Europos Parlamento rinkimus, gali išsipildyti, jei į rinkimus ateis iki dvidešimt penkių procentų rinkėjų.

Tokia realybė. Nors dabartinė valdžia didžiajai tautos daliai atrodo beviltiška, moraliai bankrutavusi, niokojanti valstybę ir žeminanti žmones, bet į rinkimus atėjus tik ketvirtadaliui rinkėjų, ši valdžia gali laimėti rinkimus, nes aktyvusis konservatorių elektoratas dar nesuprato, jog balsuoja ne už patriotų partiją, o už legalių narkotikų ištroškusius liberalus, kurie net nesugebėjo deramai pasmerkti savo buvusio kolegos Seimo frakcijoje, apkaltinto pedofilija.

Neseniai įvykę neeiliniai mero rinkimai Kupiškyje parodė, kad, net ilgus metus konservatoriams valdant savivaldybę, turint administracinį resursą, konservatorių kandidatas, į rinkimus atėjus keturiasdešimt penkiems procentams rinkėjų, į antrą turą nepapuola.

Jame rungėsi valstiečių ir socialdemokratų kandidatai. Pasakysiu tik tiek, jog antrame mero rinkimų ture Kupiškyje konservatoriai ir liberalai suvienijo jėgas su socialdemokratais ir jiems pavyko laimėti. Ką tai rodo? Liberalai remia liberalus, valstiečiai niekada liberalais nebuvo ir nebus.

Valdžia mums niekada nebuvo tikslas, o kupiškėnai galės įvertinti naujos konservatorių, socialdemokratų ir liberalų valdžios darbus.

Didelis rinkėjų aktyvumas lemia, kad konservatoriai valdžioje gali išlikti tik su socialdemokratų pagalba. Gal prieš kurį laiką jie manė, jog tokia galimybė atsirastų, padedant S. Skvernelio demokratams, bet po eilės praėjusių rinkimų, tokia viltis išgaravo.

Akivaizdu, jog balsuojantys už socialdemokratus nieku gyvu nenorėtų, kad socialdemokratų partija tarnautų Landsbergių klano interesams ir po tokio akibrokšto visiškai nusiviltų savo pasirinkimu.

Darau prielaidą, kad tai supranta socialdemokratų partijos vadovai, todėl logiška manyti, jog po artėjančių Seimo rinkimų derybos vyks ne tarp konservatorių ir socialdemokratų, o tarp valstiečių ir socialdemokratų.

2016 metais tokia valstiečių ir socialdemokratų koalicija jau buvo sudaryta, tik buvusiai Prezidentei D. Grybauskaitei tai labai nepatiko. Visi girdėjo jos pasisakymą, jog ne tuos išrinko.

Ne be jos pastangų, socialdemokratai skilo ir pasitraukė į opoziciją pas konservatorius. Valstiečių dominuojama valdanti dauguma neteko reikiamo palaikymo Seime, kas trukdė priimti kai kuriuos Lietuvai svarbius sprendimus.

Labai tikiuosi, jog po artėjančių Prezidento ir Seimo rinkimų Lietuvoje vėl susiformuos valdžios vertikalė, kurioje dominuos rūpestis žmonių gerove, bus remiamasi tradicinėmis vertybėmis, visos valstybės institucijos tarnaus Lietuvos valstybei, o ne kažkokio klano interesams.

Taip atsitiks tik su sąlyga, jei žmonės aktyviai dalyvaus rinkimuose, o socialdemokratai neišduos savo rinkėjų, tardamiesi su Landsbergiais.