Lietuvos transporto ir logistikos sektorius pirmąjį šių metų pusmetį gerino rodiklius – 9 proc. augo sektoriaus pajamos, daugiau nei 3 proc. – krovinių, 15 proc. – keleivių vežimai, net 20 proc. – oro uostų keleivių skaičius, o lėktuvų užimtumo rodikliai grįžo į priešpandeminį lygį, rodo Susisiekimo ministerijos parengta 2023 m. pirmojo pusmečio transporto sektoriaus apžvalga.
„Nors metų pradžioje ir vyravo ekonominis neapibrėžtumas, transporto ir logistikos sektorius išliko konkurencingas. Labiausiai tam įtakos turėjo logistikos ir sandėliavimo įmonių pajamos ir beveik 12 proc. didėję tiek tarptautinių, tiek vidaus krovininio kelių transporto krovinių srautai. Be to, pastebime, kad žmonės grįžo prie ankstesnių įpročių ir persėdo į viešąjį transportą, aktyviai vėl keliauja tiek autobusais, tiek traukiniais ir lėktuvais“, – sako Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Natalija Baranauskienė.
Išankstiniais duomenimis, transporto ir logistikos sektoriaus generuojamos pajamos per pirmąjį šių metų pusmetį siekė 9,2 mlrd. eurų, paslaugų eksportas, lyginant šių ir praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatus, augo 7 proc., iki 4,63 mlrd. eurų, investicijos į sektorių – 53 proc., iki 0,76 mlrd. eurų.
Praėjusiais metus stiprėjusi infliacija, besitraukiantis vartojimas Europoje šiais metais vertė vežėjus mažinti kelių transporto įkainius ir pelno maržą, tačiau krovininis transportas išlieka palankioje padėtyje dėl sparčiau mažėjančios nei bendrai šalyje infliacijos transporto sektoriuje bei degalų kainų. Be to, Automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, naujų sunkvežimių paklausa ir registracijų skaičiaus augimas Lietuvoje buvo vienas sparčiausių visoje Europoje – šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo registruoti 6 073 nauji sunkvežimiai (virš 16 t bendrojo svorio), o tai 52 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų pusmetį (4 006).
Krovinių vežimas pirmąjį šių metų pusmetį augo 3,3 proc., iki 76,2 mln. tonų. Keliais vežta 59,1 mln. tonų krovinių (11,6, proc. daugiau), vidaus vandenų transportu – 0,84 mln. tonų (39 proc. daugiau). Tačiau praėjusį pusmetį 19 proc. mažėjo vežimų geležinkeliais, iki 13,1 mln. tonų. Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir įsigaliojusių sankcijų įvairiems krovinių vežimams iš Rytų rinkų susidariusį krovos apimties mažėjimą kiek kompensavo augę vidaus vežimai šalies viduje, t. y. grūdų, mineralinių produktų gabenimai.
Plečiant intermodalinių maršrutų geografiją ir vykdant krovinių diversifikavimo į Vakarus projektus, buvo toliau vykdomi intermodaliniai vežimai iš Kauno į Duisburgą, taip pat vykdyti bandomieji vežimai traukiniu „Amber train“, jungiančiu Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Š. m. vasario mėn. sėkmingai paleistas konteinerinis traukinys maršrutu Kaunas–Slavkuvas. Šiuo traukiniu konteineriais du kartus per savaitę gabenamos prekės iš Lietuvos į Lenkijos pietus, o iš ten į Vokietiją, Italiją, Slovėniją, Gdansko uostą.
Kitų Baltijos šalių geležinkelių krovinių apimtis taip pat mažėjo. Latvijoje ir Estijoje kritimas siekė atitinkamai 38 proc. ir 70 proc.
Pirmąjį šių metų pusmetį mažėjo krova Klaipėdos uoste – krauta 16,3 mln. tonų krovinių, o tai yra 10 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Kaimyniniuose uostuose krova krito dar labiau: Rygos uosto krova sumažėjo 15 proc., Ventspilio – 22 proc., Talino – 31 proc. Klaipėdos uoste pirmąjį pusmetį labiausiai mažėjo trąšų (-75 proc.), metalo laužo (-20 proc.), ro-ro (-15 proc.) krovinių krova. Tačiau uosto operacijų balansą padėjo išlaikyti augusi konteinerių (+20 proc.), medienos (+46 proc.), grūdų (+53 proc.) ir suskystintų gamtinių dujų (+32 proc.) krovinių krova.
Keleivių vežimai visų rūšių transportu toliau augo. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, per pirmąjį pusmetį vežta 15 proc. daugiau keleivių – 168 mln. Pirmąjį pusmetį autobusais bei troleibusais vežtų keleivių skaičius augo 15 proc., geležinkeliais – 6,6 proc., vidaus vandenimis – 4,3 proc. Tačiau priešpandeminė 2019 m. apimtis, kai buvo vežta 192 mln. keleivių, dar nėra pasiekta.
Pirmasis pusmetis buvo sėkmingas ir Lietuvos oro uostams: keleivių skaičius augo 20 proc., iki 2,8 mln. Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos oro uostų skraidžiusių tradicinių oro bendrovių vidutinis lėktuvo užimtumas siekė 73 proc. (2019 m. – 66 proc.). Žemų kaštų oro bendrovių skrydžiuose buvo užimta vidutiniškai 88 proc. vietų (2019 m. – 89 proc.).
Oro bendrovės Lietuvos oro uostuose keleiviams šių metų pirmąjį pusmetį pasiūlė 90 tiesioginių reguliarių skrydžių krypčių: Vilniaus oro uostas – 53 kryptis, o Kauno ir Palangos oro uostai – atitinkamai 31 ir 6 reguliarias skrydžių kryptis.
