Geopolitinė padėtis
Karo nusikaltėlis, teroristinės Rusijos fiureris Putinas vakar apkaltino Lenkiją turint teritorinių ambicijų buvusioje Sovietų Sąjungoje ir pareiškė, kad bet kokia agresija prieš Rusijos kaimynę ir artimą sąjungininkę Baltarusiją bus laikoma išpuoliu prieš Rusiją.
Į bet kokią agresiją prieš Baltarusiją, kuri su Rusija sudaro laisvą „sąjunginę valstybę“, Maskva reaguotų „visomis turimomis priemonėmis“, – sakė tarptautiniu mastu paieškomas karo nusikaltėlis per televiziją transliuotame Saugumo tarybos posėdyje.
V. Putinas taip pat sakė, kad vakarinė Lenkijos dalis buvo sovietų lyderio, pražudžiusio dešimtis milijonų žmonių, Josifo Sralino dovana šaliai ir kad Rusija apie tai primins lenkams.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis penktadienio vakarą tviteryje parašė, kad „Sralinas buvo karo nusikaltėlis, kaltas dėl šimtų tūkstančių lenkų žūties. Dėl istorinės tiesos nesiginčijama“.
„Rusijos Federacijos ambasadorius bus iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – pridūrė jis. Anksčiau Varšuvos saugumo komitetas nusprendė perkelti karinius dalinius į Rytų Lenkiją po to, kai į Baltarusiją atvyko Rusijos samdinių pajėgų „Wagner“ nariai, penktadienį valstybinė naujienų agentūra PAP citavo jo sekretorių.
Ketvirtadienį Baltarusija pareiškė, kad „Wagner“ samdiniai pradėjo rengti Baltarusijos specialiąsias pajėgas kariniame poligone, esančiame vos už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos, o Kremlius pranešė, kad V. Putinas sekmadienį Rusijoje susitiks su Baltarusijos apsišaukėliu prezidentu Aleksandru Lukašenka.
Be kliedesių apie Lenkijai dovanotas žemes, Putinas nurodė, kad spaudoje pasirodė pranešimų apie planus panaudoti Lenkijos ir Lietuvos karinį dalinį operacijoms Vakarų Ukrainoje, kurios dalis praeityje priklausė Lenkijai, ir galiausiai užimti ten esančią teritoriją. „Gerai žinoma, kad jie taip pat svajoja apie Baltarusijos žemes“, – sakė jis, taip pat nepateikdamas jokių įrodymų.
Reaguodamas į teroristo šnekas, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį pareiškė, kad Vokietija ir NATO yra pasirengusios paremti Lenkiją ginant rytinį karinio aljanso flangą.
Mes rimtai vertiname šiuos Putinui surašytus FSB ir kitų saugumo tarnybų tekstus, kuriuose aiškiai įvardintas grasinimas Lenkijai ir Lietuvai. Kad ir kaip absurdiškai skambėtų Rusijos vladykos žodžiai, jie skirti dėmesio nuo Ukrainos nukreipimui ir užzombintai Rusijos visuomenei. Ar išdrįs „silovikai“ Kremliuje pradėti ginkluotas provokacijas prieš NATO šalis Lietuvą ir Lenkiją? Visko gali būti.
Grūdų susitarimo nutraukimas, intensyvėjanti raketų ugnis į jūros uostų ir žemės ūkio produkcijos infrastruktūrą Ukrainoje, kiberišpuoliai Lietuvoje prieš pat NATO viršūnių susitikimą, nutenkinant jo saugumo užtikrinimo planus rodo, kad Rusija nusprendė gilinti konfliktą su Vakarais. Tokia jau ta bandito taktika – gąsdinti, grasinti, terorizuoti, o pajutus, kad tai veikia, eiti toliau.
Rusijos karo nusikaltėliai neturi, ką prarasti. Ir nors jie nenori būti sunaikinti, jei NATO būtų tiesiogiai įtraukta į karinius veiksmus, jie žais su ugnimi tam, kad Vakarai patys sau prisibraižytų raudonų linijų ir sumažintų paramą Ukrainai.
Tuo tarpu vakar Jungtinių Tautų surengtame Saugumo Tarybos posėdyje, Rusiją ėmė spausti jos sąjungininkė Kinija, kad ji užkirstų kelią pasaulinei maisto krizei ir skubiai atnaujintų Ukrainos grūdų tiekimą. JT ir Tarybos nariai taip pat kritikavo Maskvą už tai, kad ji, pasitraukusi iš metus trukusio grūdų sandorio, atakavo Ukrainos uostus ir sunaikino uostų infrastruktūrą – tai yra tarptautinės humanitarinės teisės, draudžiančios atakas prieš civilinę infrastruktūrą, pažeidimas.
Be to, reaguodamos į tai, kad Rusija paskelbė plačias Juodosios jūros teritorijas pavojingomis laivybai, JT įspėjo, kad karinis incidentas jūroje gali turėti „katastrofiškų pasekmių“.
Kinijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Geng Šuangas atkreipė dėmesį į JT generalinio sekretoriaus Antonijo Guterešo įsipareigojimą dėti visas pastangas, kad tiek Ukrainos grūdai, tiek Rusijos maistas ir trąšos patektų į pasaulio rinkas. Jis išreiškė viltį, kad Rusija ir JT bendradarbiaus, kad eksportas iš abiejų šalių būtų atnaujintas „kuo greičiau“, siekiant „išlaikyti tarptautinį aprūpinimą maistu ir palengvinti maisto krizę, ypač besivystančiose šalyse“.
JAV ambasadorė Linda Tomas-Grinfield kaltino Rusiją, kad ji naudojasi Juodąja jūra kaip „šantažo priemone“ ir žaidžia politinius žaidimus, atkreipdama dėmesį į tai, kad Maskva eksportuoja daugiau grūdų nei bet kada anksčiau didesnėmis kainomis. Ji paragino Saugumo Tarybą ir visas 193 JT nares susivienyti ir paraginti Rusiją sąžiningai atnaujinti derybas.
Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi apsvarstyti galimybę vėl prisijungti prie susitarimo, jei bus įgyvendinti septyni Rusijos ir JT memorandumo principai. Jis išvardijo šiuos principus: „realus, o ne teorinis“ Vakarų sankcijų Rusijos grūdų ir trąšų eksportui panaikinimas ir kliūčių Rusijos bankams, kurie aptarnauja eksportą, panaikinimas, įskaitant neatidėliotiną prisijungimą prie pasaulinės bankų sistemos SWIFT.
Rusija taip pat nori, kad būtų atnaujintas atsarginių dalių tiekimas žemės ūkio produkcijai, išspręsti klausimai, susiję su laivų frachtavimu Rusijos eksportui, įskaitant draudimą, sutvarkytas karo sugadintas amoniako vamzdynas iš Rusijos į Ukrainą ir išspręstos kitos trąšų problemos, atšaldomas Rusijos turtas, susijęs su žemės ūkio produkcija, ir „atnaujintas pradinis humanitarinio pobūdžio susitarimas dėl grūdų“, – sakė jis.
Rusija anksčiau pareiškė, kad į Ukrainos uostus plaukiančius laivus laikys pakrautu ginklais ir laikys šalį, su kurios vėliava jis plaukioja, konflikto dalyve Kijevo pusėje. Ukraina paskelbė, kad į Rusijos Juodosios jūros uostus keliaujančius laivus taip pat laikys kariniais taikiniais.
Thomas-Grinfield tarybai sakė, kad Jungtinės Valstijos turi informacijos, jog Rusija Ukrainos uostų prieigose padėjo papildomų jūrinių minų ir kad Rusijos kariuomenė gali pulti civilinę laivybą Juodojoje jūroje „ir dėl šių atakų kaltinti Ukrainą“.
JT politikos vadovė Rozmari DiKarlo (Rosemary DiCarlo) griežtai pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos Juodosios jūros uostus ir paragino Maskvą nedelsiant jas nutraukti. Ji sakė, kad grasinimai atakuoti civilinius laivus „yra nepriimtini“, ir įspėjo, kad jūrų minos gali kelti pavojų civilinei laivybai.
Galiausiai, JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Grifitas (Martin Griffiths) tarybai pranešė, kad rekordiniam skaičiui – 362 mln. žmonių 69 šalyse – reikia pagalbos, „tokio skaičiaus dar niekur nebuvo pasiekta“, o tam reikia precedento neturinčių 55 mlrd. dolerių. Jis sakė, kad Ukrainos grūdų siuntų nutraukimas jau atnešė ne tik civilių gyventojų žūtis ir sužeidimus bei žalą uostų infrastruktūrai, bet ir 9 proc. kviečių kainų šuolį trečiadienį – didžiausią nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn.
Pasak jo, „humanitarinė katastrofa“ Ukrainoje ir toliau atsiliepia visame pasaulyje, o daugeliui iš 362 mln. žmonių, kuriems reikia pagalbos, svarbiausių ukrainietiškų ir rusiškų grūdų tiekimo nutraukimas kelia grėsmę jų šeimų ateičiai. „Kai kurie badaus, kai kurie mirs iš bado, daugelis gali mirti dėl šių sprendimų“, – sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas.
Visi šie žodžių mūšiai yra neverti vienos Ukrainos vaiko ašaros. Rusija maisto trūkumą pasaulyje naudoja kaip ginklą ir labai tikisi, kad milijonai badaujančių patrauks Europos link. Būtent tuo ji naudojasi reikalaudama panaikinti sankcijas ir grasindama laivybai Juodojoje jūroje.
Vakarai niekaip negali suprasti, kad su teroristais nesiderama, jie nekviečiami prie bendro stalo, jiems nėra spaudžiamos rankos ir iš jų nieko neprašoma. Jiems, tiesiog, be žodžių dovanojami 9 gramai švino į kaktą.
Reikšmingi postūmiai
Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad okupantai telkia pagrindines pastangas Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdejevkos ir Marinkos kryptimis. Per pastarąją parą čia įvyko daugiau kaip 40 susirėmimų.
Kupjansko kryptimi ukrainiečių kariai gynėsi, o priešas griebėsi artilerijos ir minosvaidžių apšaudymo, apšaudydamas teritoriją prie kelių Charkovo srities gyvenviečių.
Limano kryptimi priešas vykdė nesėkmingas atakas Nadeždos, Makejevkos, Nevskojės vietovėse Lugansko srityje ir Serebriansko miške bei Dubravoje Donecko srityje. Rusai surengė artilerijos ir oro smūgius ir apšaudė Serebriansko miško, Spornojės ir Dubravos vietoves Donecko srityje.
Bachmuto kryptimi, smarkiai apšaudomi priešo artilerijos, ukrainiečių gynėjai sėkmingai atrėmė priešo atakas Grigorovkos vietovėje, o priešo artilerijos apšaudymas paveikė daugiau kaip 15 gyvenviečių, įskaitant Konstantinovką, Aleksandro-Šultiną, Stupočką, Kleščivką, Družbą ir Niujorką Donecko srityje.
Avdejevkos srityje gynėjai sėkmingai atrėmė Rusijos pajėgų atakas netoli Pervomaiskojės Donecko srityje. Priešas surengė oro antskrydžius netoli Avdejevkos ir apšaudė daugiau kaip 15 kitų gyvenviečių.
Marinkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos kariuomenės puolimą Krasnogorovkos ir Marinkos vietovėse. Šachtiorsko kryptimi priešas nesėkmingai vykdė puolimą Donecko srities Novomichailovkos ir Blagodatnojės vietovėse.
Zaporožės ir Chersono kryptimis priešas siekia užkirsti kelią tolesniam Ukrainos kariuomenės judėjimui į priekį. Rusai surengė oro antskrydį Chersono srities Kazokų rajone, sudavė artilerijos smūgius daugiau kaip 30 gyvenviečių Zaporožės, Chersono ir Nykolajevo srityse.
Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąsias operacijas Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.
Trumpai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl kontrpuolimas vyksta lėčiau, nei tikėtasi. Pasak jo, priežastis yra ta, kad pati operacija prasidėjo vėliau, nei planuota. „Mes planavome ją pradėti pavasarį, bet nepradėjome, nes neturėjome pakankamai amunicijos ir ginklų, neturėjome pakankamai tinkamai apmokytų brigadų – turiu omenyje tinkamai apmokytų dirbti su šiais ginklais. Kadangi pradėjome šiek tiek pavėluotai, galime pasakyti – ir tai yra tiesa, kuriai pritaria visi ekspertai – kad tai suteikė Rusijai laiko užminuoti visą mūsų žemę ir pastatyti kelias gynybos linijas“, – sakė Ukrainos vadovas.
„Be abejo, jie turėjo šiek tiek daugiau laiko, nei jiems reikėjo; dėl to jie pastatė visas šias linijas. Ir iš tiesų jie turėjo daug minų mūsų laukuose. Štai kodėl mūsų kontrpuolimų tempas lėtesnis. Tačiau puolimas tęsiasi ir artėja momentas, kai veiksmai galės paspartėti, nes mes jau pravažiuojame pro kai kurias minų vietas ir išminuojame šias teritorijas“, – sakė jis.
Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė paprašė išduoti Vladimiro Putino arešto orderį. Tai teigiama Pietų Afrikos opozicinės partijos „Demokratinis aljansas“ pareiškime. „Dėl nuolatinio politinio ir teisinio apygardos prokuroro spaudimo, siekiant užtikrinti mūsų šalies tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, liepos 17 d. vyriausybė oficialiai pradėjo Vladimiro Putino arešto procesą, jei jis įžengtų į mūsų žemę“, – teigiama jame.
Vakar Izraelio pajėgos okupuotame Vakarų Krante nužudė du paauglius palestiniečių berniukus, pranešė palestiniečių pareigūnai. Vienam paaugliui, kurį Palestinos sveikatos apsaugos ministerija įvardijo kaip septyniolikmetį Muhamadą Fouadą Ata al-Bajedą, Izraelio pajėgos šovė į galvą per neramumus Um Safos kaime, esančiame šalia Ramalos.
Penktadienį Rusijos saugumo struktūros sulaikė buvusį Rusijos pajėgų vadą Ukrainoje ir žinomą karo propagandistą Igorį Girkiną, kaip pranešama, dėl kaltinimų ekstremizmo skatinimu. Jei tai tiesa, tai būtų pirmas kartas, kai Maskva ėmėsi veiksmų prieš karštą karo Ukrainoje šalininką, kuris garsiai kritikavo Rusijos vadovus ir dažnai nevykusią jų karinę strategiją.
Rusijoje kritikuoti karą ir kariuomenę yra neteisėta, o valdžios institucijos negailestingai susidoroja su prieš karą nusiteikusiais asmenimis, įskaitant moksleivius. Tačiau Rusijos teisėsauga nekreipė dėmesio į aštrią, dažnai ugningą karą remiančių šalininkų kritiką, kurie peikė sprendimus mūšio lauke, smerkė pasikartojančias karines nesėkmes ir reikalavo griežtesnių išpuolių prieš Ukrainą.
Girkinas, kuris taip pat žinomas kaip Igoris Strelkovas, yra buvęs FSB pareigūnas. Jis atliko svarbų vaidmenį 2014 m. Rusijai įsiveržiant į Krymą ir jį aneksuojant, o vėliau tarnavo vadu Rusijos kontroliuojamose Donbaso teritorijose Rytų Ukrainoje, kur padėjo kurstyti separatistinį karą ir yra kaltinamas žmogžudystėmis.
Lietuvoje
Begaliniam Kremliaus džiaugsmui, vėl veriasi negalinti užgyti Vilniaus krašto okupacijos žaizda. Šį kartą tautinės nesantaikos pūliai prasiveržė dėl dviejų lenkų kalba parašytų užrašų Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose. Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, prilyginęs Vilniaus kraštą Donbaso regionui Ukrainoje, buvo išvadintas „absoliučiu bukagalviu.“
Ši vis pakurstoma tautinė nesantaika yra tikras nuodas Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, taip pat ir mūsų visuomenę itin skaldantis veiksnys. Emocijų, ambicijų, pakelto tono ir adrenalino pertekliaus dirvoje, labai lengvai suveši Rusijos propaganda, kuri tik ir skatina abi skirtingas barikadų puses dar labiau susipriešinti ir kovoti.
Mums regisi, protingi žmonės turėtų suprasti, kad nėra jokių skirtingų barikadų pusių, kad yra viena pusė, kurioje ir Lenkija, ir Lietuva turi vieną vienintelį itin grėsmingą priešą – Rusiją. Suprantame, kad yra sunku, tačiau reikia susėsti prie vieno stalo, išsišnekėti iki galo, iki pat paryčių, tada kristi veidu į sąmanas ir nubudus, pradėti naują dieną, užverčiant šį istorijos puslapį.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Siūlome aktyvius mokymus: https://tinyurl.com/f352n3uw
