Liepos 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Lituanistinio švietimo integruota programa. Kaip mokysime lietuvių kalbos?“
Šiuo metu pasaulyje veikia daugiau kaip 240 lituanistinio švietimo mokyklų, kuriose mokosi apie 11 000 vaikų.
Lituanistinio švietimo mokyklų užsienyje tikslai
Puoselėti lietuvių kalbą, saugoti tautinę tapatybę, pažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba.
Liepos mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lituanistinės studijos, kuriose dalyvauja užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai bei Baltistikos centrų vadovai bei dėstytojai.
Prieš kelis metus parengta lituanistinio švietimo integruota programa.
Programos tikslas
Padėti užsienio lietuviams išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti, išsaugoti tautinį tapatumą, ugdyti pilietiškumą, susipažinti su valstybės istorija ir kultūra, kad užsienio lietuviai siektų išsaugoti ir stiprinti ryšius su Lietuva.
Programa gali būti taikoma siekiant pasirengti grįžimui ar atvykimui į mokyklas Lietuvoje.
Tad diskusijoje buvo svarstoma
Ar užsienio lituanistinėse mokyklose pavyko integruoti šią programą?
Ar užsienyje lietuvių vaikai atpažįsta Lietuvos karalių Mindaugą, Baltijos kelio įvykį?
Kaip pasiekti sėkmę lituanistiniame švietime?
Kokios pagalbos reikia mokytojui?
Kaip mokysime lietuvių kalbos 2025 metais?
Diskusijoje dalyvavo
Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo skyriaus metodininkė, viena iš lituanistinio švietimo integruotos programos rengėjų doc. dr. Zita Nauckūnaitė,
JAV lituanistinės Maironio mokyklos vadovė Goda Misiūnas,
Čikagos lituanistinės Maironio mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Loreta Timukienė,
VDU Lituanistinių studijų dalyvė, Graikijos kūrybinės lituanistinės mokyklos „Giliukai“ mokytoja Sandra Skaržinskaitė-Kefaloyanni,
VDU Lituanistinių studijų dalyvė, Norvegijos lituanistinės mokyklos „Šiaurė“ vadovė Vita Maksvytienė.
Renginyje dainavo dainininkas Gytis Ambrazevičius.
Diskusijos moderatorė
VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.
Pirmiausia reikia susirūpinti ,kodėl lituanistines mokyklas lanko nevisai 5% lietuvių emigrantų vaikai. Seimo narė atstovaujanti užsienio lietuvius – Asanavičiūtė- visomis išgalėmis stengiasi įpiršti Lietuvai,deja, pražūtingą dvigubą pilietybę, užuot susidomėti kodėl lietuviai išeiviai neleidžia savo vaikų į savaitgalines lietuviškas mokyklėles.
Kai rinkome parašus dėl dvikalbio paso, gatvėje sutiktas JK dirbantis paprastas darbininkas su širdgėla balse sakė, jog Lietuvos valdžiai nerūpi padėti jų vaikams mokytis lietuvių kalbos ir istorijos. Daug metų praėjo, neprisimenu visko, ką pasakojo tas labai nusivylęs žmogus, tik supratau, jog ten, kur susitelkę daugiau išsimokslinusių, ten dar kažkas įmanoma (jei juos tai dar domina 🙁 ). Bet jei grupelė kažkur nuošaliau gyvena ir dirba, tie vaikai palikti be dėmesio.