NATO viršūnių susitikimo cente – Ukraina

Antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną – vėl dėmesys Ukrainai. Antradienį NATO šalys sutarė dėl komunikato, kuriame numatyti sprendimai susiję su Ukrainos naryste kariniame bloke. Ukraina išgirdo pažadą, kad jos ateitis yra NATO. Pristatyta trijų žingsnių programa ir kelias, kuriuo turės eiti Ukraina, kad prisijungtų prie Aljanso.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pasibaigus karui Ukraina gaus saugumo garantijas, kurios užtikrins, kad tokie įvykiai šalyje daugiau nepasikartotų.

Pasaulio šalys ir toliau teiks paramą Ukrainai. Vokietija pažadėjo skirti Ukrainai dar 700 mln. eurų karinę pagalbą, Australija pasiūlė savo pagalbos paketą, kuriame – 30 šarvuočių „Bushmaster“, šarvuočių Kijevui skirs ir Kanada. Rumunijoje ruošiamasi įkurti naują mokymo centrą, kuris pradės mokyti Ukrainos lakūnus valdyti naikintuvus F-16. Norvegija paskelbė, kad šiais metais didina savo karinę pagalbą Ukrainai ir papildomai skiria 2,5 mlrd. kronų

Trečiadienį sugengtas NATO ir Ukrainos tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis teigė, kad sieks gauti atitinkamas saugumo garantijas kol Kijevas įstos į NATO gretas.

Po pietų Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidentu Džo Baidenu. JAV prezidentas sakė, kad reikia užtikrinti, jog Ukrainai gautų visą žadėtą paramą.

Antrąją susitikimo dieną taip pat vyko diskusijos apie padėtį Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, Kinijos iššūkį ir klimato kaitą.

NATO viršūnių susitikimą Vilniuje užbaigė NATO vadovo J. Stoltenbergo kalba. Jo teigimu, Vilniaus susitikimas davė gerų rezultatų, ir gerų žinių Ukrainai.