Prieš dvejus metus Susisiekimo ministerijai ir partneriams pasirašytu memorandumu įsipareigojus iš esmės keisti susisiekimo sektorių – pritaikyti jį negalią ir individualių poreikių turintiems žmonėms, šiandien oro transportas jau prisitaikęs šimtu procentų, keičiasi vidaus vandenų ir geležinkelių infrastruktūra, o pirmąjį kartą Lietuvoje registruojamos viešojo transporto priemonės turi būti pritaikytos visiems keleiviams. Susisiekimo sektoriaus prisitaikymui prie kiekvieno keliaujančiojo iki 2029 m. bus skirta net 220 mln. Eur.
2021 m. birželį Susisiekimo ministerija kartu su jai pavaldžiomis įstaigomis, neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir šalies savivaldybėmis pasirašė memorandumą dėl transporto priemonių ir transporto fizinės ir informacinės infrastruktūros pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms.
„Užsibrėžėme sukurti aiškią sistemą, kaip mes ketiname pasiekti, kad Lietuvoje judėti įvairiomis transporto priemonėms visiems be išimties žmonėms būtų įmanoma ir sparčiai link to judame visose srityse“, – teigia susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Geriausiai negalią ir individualių poreikių turintiems ir riboto judumo asmenims pritaikyta susisiekimo sektoriaus sritis – oro transportas ir jo infrastruktūra. Patogus keliauti vežimėliu judantiems keleiviams ir vidaus vandenų transportas. Pavyzdžiui, pritaikyti „Smiltynės perkėlos“ keltai, privažiavimai prie jų, nuolydžiai ir pan. Pritaikyti ir Danės upe jau kursuojantys vandens autobusai.
Šiuo metu iš „Lietuvos geležinkelių“ turimų 53 keleivinių vagonų kol kas pusė pritaikyti asmenims, turintiems judėjimo negalią. Vis tik transformacija vyksta ir geležinkelių transporte: birželio 7 d. įsigaliojo naujas keleivių teisių ir pareigų reglamentas, pagal kurį judėjimo negalią turintys asmenys apie savo planuojamą vykimą traukiniu vežėją informuoti turi nebe prie 48, bet prieš 24 valandas.
Taip pat dar mažai kas žino apie sistemą, padedančią negalią turintiems asmenims keliauti tarptautiniais maršrutais. Pranešus apie planuojamą kelionę, pavyzdžiui, į Amsterdamą ar Berlyną, prieš 24 valandas, „Lietuvos geležinkeliai“ pasirūpins kliento kelione nuo pradžios taško iki galutinės geležinkelio stoties.
„Jeigu asmuo praneša mums apie savo kelionę į užsienio valstybę, apie tai automatiškai sužinoma Lenkijoje ir Vokietijoje. Tokiam keleiviui taikomas pilnas asistavimas nuo pradinio taško Lietuvoje. Mes turime kasdieninį traukinį į Varšuvą, nuo kurios atsiveria visi kiti keliai“, – sako AB „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ jau ir mažesniuose miestuose įrenginėja informacines švieslentes, kurios itin aktualios klausos negalią turintiems keleiviams. Po kelerių metų „Lietuvos geležinkelių“ parką papildys nauji traukiniai, kurie bus pritaikyti be išimties visiems keliaujantiesiems.
Tokie miestai, kaip Palanga, Druskininkai ar Alytus, savo autobusų parkus yra 100 proc. pritaikę turintiems negalią ir kitų individualių poreikių turintiems žmonėms. Žaliąją transformaciją įgyvendinantys Vilnius, Kaunas ir Klaipėda šiuos procesus taip pat planuoja, kad transporto priemonės būtų pritaikytos be išimtiems kiekvienam keleiviui.
Tolimojo susisiekimo pokyčiai vyksta lėčiau ir sudėtingiau, o iš visų eksploatuojamų transporto priemonių judėjimo negalią turintiems ir riboto judumo keleiviams pritaikyta tik 17. Šioje srityje planuojami dideli pokyčiai. Tai dalinai lems ir 2022 m. lapkričio įsigaliojęs Transporto veiklos pagrindų įstatymas, pagal kurį visos pirmą kartą Lietuvoje registruojamos transporto priemonės turi būti pritaikytos riboto judumo asmenims. Būdus prisitaikyti prie visų keleivių atrasti turės ir verslo sektorius.
Seimo narė, Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė džiaugiasi, kad Susisiekimo ministerija įgyvendina pažadus dėl prieš dvejus metus inicijuotų pokyčių. Pasak jos, susisiekimo trūkumas yra esminė problema, girdima regionuose. Jeigu, pavyzdžiui, oro uostai pilnai pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenis, tai paradoksalu, kad vežimėliu judantis asmuo šiandien viešuoju transportu atvykti iš Nemenčinės į Vilnių galimybių nelabai turi.
Viešojo susisiekimo transporto parkų atnaujinimui ir pritaikymui judėti ne tik žaliojo kurso kryptimi, bet prisitaikymui prie be išimties visų keleivių iš įvairių fondų bus skirtas daugiau nei 220 mln. Eur. finansavimas.
Susisiekimo ministerija sieks iki 2030 m. negalią turintiems ir riboto judumo keleiviams pritaikyti 55 proc. skirtingų transporto modų Lietuvoje. Viešojo transporto priemonės turės būti pritaikytos visiems keleiviams. Jose, o kartu ir stotyse bei stotelėse, veiks švieslentės klausos negalią turintiems asmenims, regos negalią turintiesiems – garsiniai pranešimai. Bus pritaikytos ir kitos priemonės, palengvinančios orientaciją, pavyzdžiui, kontrastingos spalvos.
